Nacionalinės kosmoso asociacijos naujienų RSS srautas

Kviečiame skaityti 7-ąjį kosmoso naujienų el. žurnalą - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Lietuvos kosmoso asociacija ir Žinių ekonomikos forumas kviečia atsiversti 7-ąjį kosmoso naujienų apžvalgos informacinį elektroninį žurnalą ir sužinoti apie Lietuvos kosmoso asociacijos vykdomas veiklas, naujausias Lietuvos ir pasaulio kosmoso srities naujienas.

Norint sukonstruoti lietuvišką palydovą yra vienintelis būdas – dirbti - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius, UAB „ARCUS NOVUS“ direktorius Vidmantas Tomkus IQ apžvalgininkui Andriui Matuliauskui pasakojo apie Liepiškių technologijų parke įsikūrusių įmonių „SatGate“, „ARCUS NOVUS“ veiklą teikiant palydovinio ryšio paslaugas, apie lietuviško palydovo kūrimą ir perspektyvas, apie palydovų, bepiločių skraidymo aparatų teikiamą naudą visuomenei ir kitus dalykus.

Interviu Vidmantas Tomkus sako, kad Lietuvos siekis turėti savo palydovą nėra utopija ir jo sukūrimas kainuotų tiek, kiek geras automobilis, kad bepiločių skraidymo aparatų ir palydovų srities veiklomis galėtų užsiimti ir lietuviai ir turėti ekonominės naudos iš to, o sukonstruoti palydovą yra vienintelis būdas – dirbti ir dirbti patiems.

Kviečiame žiūrėti interviu portale IQ.lt.

Ernesto Knyzelio nuotraukoje Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus,
UAB "SatGate" nuotraukose Liepiškių technologijų parkas.

Lietuviškas palydovas pakeliui į kosmosą - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Balsas.lt Vilniuje vykusios tarptautinės kosmoso konferencijos „Space Economy in the Multipolar World, 2011“ metu kalbino Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorių dr. Domantą Bručą ir teiravosi apie kuriamo palydovo reikalus:

– Kada kilo idėja imtis tikro „lietuviško“ palydovo?
– Gal prieš metus ar pusantrų, kai pradėta galvoti apie kosminės veiklos plėtojimą, buvo išsakytas sumanymas iš pradžių pasigaminti Lietuvoje nanopalydovą. Tai nedidelis, nuo 1 iki 10 kg masės palydovas, kuris gali būti palyginti nesudėtingai sukonstruotas ir gana nesunkiai paleistas. Dabar nanopalydovai yra gana populiarūs.
Žinoma, sukonstruoti nanopalydovą yra vienas dalykas, o jį paleisti į kosmosą – visai kitas. Iškėlimas į orbitą – žymiai sunkesnė užduotis. Reikia apsispręsti, su kieno raketa nešėja leisti, kiek tai kainuos, nes iškėlimo kainos yra gana didelės. Pasigaminti nanopalydovą pigiau nei jį paleisti.

– Kaip atrodytų pirmasis lietuviškas nanopalydovas?
– Kadangi viskas priklauso nuo pasirinktos raketos nešėjos, būtina atsižvelgti į specifinius reikalavimus. Mes iš pat pradžių galvojome apie palydovą su nusileidimo kapsule, kurią būtų galima grąžinti į Žemę. Tačiau kol kas neaišku, ar galėsime tai įgyvendinti, nes labai sunku gauti leidimą iškelti į orbitą ir stabdymo įrangą, aktyvų raketinį variklį. Jei dalyvausime „QB50“ projekte, tai greičiausiai turėsime vien tik nuleidžiamąją kapsulę be raketinio variklio. Ji tiesiog savaime kris žemyn, o mes turėsime nustatyti jos padėtį ir galimą kritimo vietą. Kadangi nanopalydovai skrieja labai žema orbita, apie 200 su trupučiu kilometrų, po kokio mėnesio ar vėliau jie vėl sugrįš į atmosferą.

– Taigi, tą kapsulę būtų įmanoma nuleisti ir Lietuvos teritorijoje?
– Bijau, kad ne. Lietuva labai maža, į ją labai sunku pataikyti. Manau, kad greičiausiai kapsulė tokiu atveju būtų nuleista į Atlanto vandenyną.

– Kas gamintų palydovą?
– Kai žinosime, su kokia raketa nešėja jis bus keliamas, galėsime pradėti gamybą. Nuspręsta, kad nanopalydovas bus gaminamas Lietuvoje. Norime įgyti ir patirties, ir apmokyti žmones, ir sumažinti gamybos kaštus.

– Kaip toks projektas atrodo finansine prasme?
– Paties paprasčiausio nanopalydovo gamyba kainuotų apie 50 tūkst. litų, galbūt ir mažiau. Bet sudėtingo, daugiau galimybių turinčio palydovo kaina iš karto kyla iki 100 – 300 tūkst. litų. Tačiau tai tikrai nekainuos milijonų. Iškėlimas į orbitą žymiai brangesnis: 1 kg kaina siekia nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Šiuo metu visame pasaulyje aktyviai dirbama kuriant nanopalydovams skirtas raketas, bet iki šiol dar nė viena nėra sukurta. Jos turėtų atsirasti po 2 – 3 metų.

– Kokiame etape šiuo metu yra lietuviško palydovo kūrimo darbai?
– Darbai jau vyksta, dalies komponentų laboratoriniai pavyzdžiai jau pagaminti. Tolimesni darbai priklausys nuo derybų su partneriais ir jų techninių reikalavimų.

Visą Balsas.lt interviu su dr. Domantu Bruču galite skaityti čia.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukoje dr. Domantas Bručas.

Kosmoso veiklų perspektyvos – svarbiausia tikėti savo jėgomis - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius

Vaikštant po didžiulius angarus, kuriuose buvo montuojamos milžiniškos „Saturn“ raketos Apollo programų skrydžiams į Mėnulį, ir kurie po to ilgą laiko tarnavo erdvėlaiviui gabenant krovinius į Tarptautinę kosminę stotį, apima keistas nostalgijos jausmas. Šiuo metu čia tuščia. Viename iš cechų vienišas daugkartinio panaudojimo erdvėlaivių „Atlantis“ ruošiamas paskutinei savo kelionei – į šalia esantį muziejų. Numatyta keliais tūstančiais sumažinti NASA darbuotojų skaičių, ir pusę iš jų sudarys Kenedžio kosmoso centro specialistai. Po 2009 metų ekonominės krizės daugelis NASA programų buvo žymiai apkarpytos, o 2011-aisiais oficialiai uždaryta daugkartinio erdvėlaivio „Shuttle“ programa.

Atsisakė žmonių skrydžių
Daugiau veiklos matyti tik tarptautinės kosmoso stoties aptarnavimo cechuose, kur ruošiami moduliai naujoms misijoms. Tačiau ir čia yra didelių permainų. Didžiausia pasaulyje, JAV aeronautikos administracija, jau 2008 metais faktiškai atsisakė naujų, žmonių skrydžiams skirtų erdvėlaivių kūrimo ir apsiribojo tik kosmoso mokslo tyrimo ir planetų robotų misijų programomis. 2011 metais užbaigusi daugkartinio kosminio erdvėlaivio „Space Shuttle“ eksploataciją, NASA šiuo metu nebeturi žmonių transportui tinkamų erdvėlaivių.

Artimiausi NASA planai
2012–2013 metais NASA planuoja tik ketvertą skrydžių iš Džono Kenedžio skrydžių centro (KSC) Cape Canaveral. Tai „Space X“ komercinio kosminio laivo „Falcon 9“ ir „Dragon“ kapsulės, „Radiation Belt Storm Probes“ (RBSP) zondo ir palydovų „Tracking and Data Relay Satellite-K“ (TDRS-K) bei „Landsat Data Continuity Mission“ (LDCM) startai. Dar numatyti du „Orbital Sciences Corporation“ komercinės programos skrydžiai su „Taurus II“ raketomis ir pora mokslinių misijų (Nuclear Spectroscopic Telescope Array (NuSTAR) ir Interface Region Imaging Spectrograph (IRIS)) iš kitų JAV kosmodromų. Tuo tarpu iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane su Rusijos raketomis 2012–2013 metais NASA planuoja net 11 skrydžių, skirtų Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimui.

Rusijos nesėkmių grandinė
2011 m. gruodžio 21 d. Rusijos „Sojuz TMA-03M“ erdvėlaivis nugabeno naują įgulą – JAV astronautą Donald Pettit, Rusijos kosmonautą Oleg Kononenko ir Olandijos astronautą Andre Kuipers – į tarptautinę kosminę stotį. Po dviejų su puse valandų naujoji įgula susitiko su NASA astronautu Dan Burbank ir rusais Anton Škaplerov and Anatolij Ivanišin, atvykusiais į stotį lapkričio mėnesį. Šeši įgulos nariai dirbs tarptautinėje kosmoso stotyje iki 2012 m. kovo mėnesio. Tai padidino susilpnėjusį pasitikėjimą Rusijos „Sojuz“ sistemų saugumu po nepilotuojamo laivo „Progress“ katastrofos 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau tik praėjus porai dienų, gruodžio 23 d. nukrito kita „Sojuz“ raketos versija, gabenusi palydovą „Meridian“. Tai 2011 metų Rusijos nesėkmių grandinė, prie kurios prisidėjo ir ryšio praradimas su Marso erdvelaiviu „Fobos grunt“.

Kinijos taikinys – Mėnulis
2003 metais Kinija tapo trečia šalimi po Rusijos ir JAV, išskraidinusi žmogų į kosmosą. 2011 m. lapkritį sėkmingai įvykdytas automatizuotas kosminio laivo „Shenzhou-8“, iškelto iš Gobio dykumoje (Kinijos šiaurės vakarinėje dalyje) esančio kosmodromo, susijungimas su kosminės laboratorijos moduliu „Tiangong-1“. 2012 metais Kinija planuoja atlikti dar dvi susijungimo kosmose misijas, iš kurių bent viena bus pilotuojama. Kinijos vyriausybės parengtame plane nurodoma, kad galutinis valstybės tikslas – žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje. Žmonių skraidinimo į orbitą estafetę Amerikos Valstijose perima komercinės struktūros, planuojančios šią užduotį atlikti už 3-5 kartus mažesnę sumą, nei tai atlikdavo NASA, ir įtraukdamos 10 kartų mažiau žmonių.

Kuriamos komercinių skrydžių technologijos
NASA pasirašė jau beveik dešimtį sutarčių dėl techninio bendradarbiavimo ir komercinių skrydžių (Commercial Orbital Transportation (COTS)) technologijų kūrimo. Tai – „Paypal“ įkūrėjo Ellon Musk, kompanijos „SpaceX“ savininko Jeff Bezos valdoma kompanija „Blue Origin“. Falcon 9 su grįžtančia kapsule „Dragon“, Sierra Nevada (SNC) raketoplanas „Dream chaser“, Orbital Sciences raketa „Antares/ Taurus II“ su kapsule „Cygnus“, Boeing erdvėlaivis CST 100, žmonių gabenimui skirta raketos „Atlas V“ versija, ATK„ Aerospace Systems“ ir naujoji „Excalibur Almaz Inc.“.

Šiuo metu vyksta privačių JAV kompanijų varžybos ir Barako Obamos administracijos kova su JAV kongresu dėl 18,7 milijardo JAV dolerių NASA biudžeto. Kongresas nori, kad NASA iki 2016 metų pagamintų naująją sunkiąją raketą, panašią į „Saturn V“, kuri skraidino astronautus į Mėnulį. NASA norėtų, kad nuo 2012 m. tam būtų skiriama po 1 milijardą JAV dolerių. Tačiau biudžeto deficitas gali žymiai pakoreguoti šiuos planus. Konservatoriai net įsteigė Arbatėlės kosmose platformą (Tea Space Party), kuri teigia, kad NASA užduotis – koncentruotis į mokslinius tyrimus ir naująsias technologijas, o kosmoso transporto į orbitinę stotį problemą žymiai efektyviau galėtų išspręsti privačios kompanijos. Šiai minčiai jau pritaria ir demokratai.

Konkurencija su NASA
Daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Shuttle“ kaštai yra vertinami nuo 450 milijonų iki 1,5 miljardo JAV dolerių. Elon Musk kompanijos „SpaceX“ raketos Falcon 9 kainuoja tik 60 milijonų dolerių. Kompanija šiuo metu kuria ir sunkiąją raketą nešėją, ir planuoja per 20 metų pasiekti Marsą. Elon Musk mano, kad 1 kg nugabenimo į Marsą kaina sieks 100–200 JAV dolerių, o žmogaus skrydžio į Marsą misija kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių. Šie kaštai yra kelis kartus mažesni nei planuotas NASA biudžetas. Kompanija „Space X“ jau dabar sėkmingai uždirba pinigus: 2011 metais ji pasirašė 492 milijonų JAV dolerių kontraktą dėl „Iridium“ palydovų iškėlimo ir turi 1,6 milijardo JAV dolerių kontraktą dėl tarptautinės kosminės stoties aptarnavimui. Kitais metais „SpaceX“ planuoja pirmąjį susijungimą su kosmine stotimi. Jos artimiausias konkurentas, ilgametis NASA partneris „Lockheed Martin“, tokią galimybę numato ne anksčiau kaip 2013 metais.

Konstruojamos naujos sistemos
Per ateinančius du tris metus numatyti ir kitų komercinių įmonių pilotuojami skrydžiai į kelių šimtų kilometrų žemės orbitą. Atsiranda naujų aljansų, pavyzdžiui: „Virgin Galactic Space Ship“ legendinis konstruktorius Burtas Rutanas kartu su Paul G. Allen‘s įkūrė naują kompaniją „Stratolaunch Systems“, kuri kurs naują mobilią orbitinę paleidimo sistemą, susidedančią iš didžiausio kada nors skridusio lėktuvo nešėjo, konstruojamo „Scaled Composites“, ir daugiapakopio raketinio greitintuvo, konstruojamo Elon Musk „Space Exploration Technologies“.

Verta tikėti savo jėgomis
Stebint tokią dinamišką ir drąsią Amerikos kosmoso verslininkų antreprenerių, kurių daugelis pradėjo savo veiklą tikrąja ta žodžio prasme Mohavės dykumos garažuose, veiklą, norėtųsi padrąsinti ir pakviesti daugiau gabių Lietuvos inžinierių ir verslininkų patikėti savo jėgomis ir nebijoti ambicingų projektų. Tai galėtų būti pavyzdžiu ir Lietuvos politikams, kaip strateginių aukštųjų technologijų kūrimo sferos liberalizavimas ir komercializavimas skatina privačių verslų vystymąsi ir kelis kartus padidina mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo efektyvumą.
Kosmosas – tik simbolis, iš tikrųjų svarbiausia išmokti nugalėti pačius save.

Straipsnis buvo spausdintas žurnale „Aviacijos pasaulis“, Nr. 12.

Kompanijos „Spacex" nuotraukoje raketa „Falcon 9".

Palydovas bus pavadintas lietuvaitės Danielės vardu - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Europos Komisija 2011 m. kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje organizavo programos „Galileo“ vaikų piešinių konkursą tema „Kosmosas ir aeronautika“. Konkurso nugalėtojos Lietuvoje vardą iškovojo devynmetė Danielė Gedminaitė. Jos piešinį „Raudonosios kometos elektros srovė” nacionalinė komisija išrinko geriausiu. Kiekvienos iš 27 Europos Sąjungos šalių narių konkurso nugalėtojo (-os) vardas bus suteiktas į kosmosą paleidžiamam vienam programos „Galileo“ palydovui. Taigi ir Danielės vardu pavadintas palydovas bus programos „Galileo“ suformuoto žvaigždyno dalis.

Laimėtoja viešai paskelbta vykusioje apdovanojimų ceremonijoje, kurioje mergaitei įteiktas sertifikatas ir trofėjus, simbolizuojantis palydovą, kuris bus pavadintas jos vardu. Apdovanojimų ceremonija vyko Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, joje dalyvavo nacionalinės vertinimo komisijos nariai, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovai.

Danielė Lietuvos „Galileo“ piešinių konkurso nugalėtoja tapo jos piešinį nacionalinei komisijai įvertinus geriausiai. Komisiją sudarė Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, grafikas, vaikų knygų iliustratorius, rašytojas Kęstutis Kasparavičius, „Tele bim-bam“ darželio savininkė, kompozitorė, atlikėja Neringa Čereškevičienė.

„Labai džiugu, kai tavo vaiko darbas yra teigiamai įvertinamas. Tai turbūt kiekvienos mamos svajonė, nesvarbu, ar tai būtų tik pagyrimas, ar toks įspūdingas dalykas, kaip kosmoso palydovo pavadinimas tavo vaiko vardu. Tai įkvėps daugiau pasitikėjimo tiek dukrai, tiek man“, – dukros Danielės laimėjimu ir netradiciniu prizu džiaugiasi mama Laura Gedminienė. Ji tikina kartu su dukra dabar dažniau žiūrėsiančios į dangų ir ieškosiančios Danielės vardu pavadinto palydovo.

Šiame Europos Komisijos organizuotame konkurse galėjo dalyvauti 9–11 metų vaikai, gyvenantys Europos Sąjungos šalyse. Kiekviena šalis išrinko po vieną nugalėtoją. Konkursui reikėjo pateikti piešinį tema „Kosmosas ir aeronautika“. Vaikų fantazija buvo neribojama, jie galėjo naudoti kokias tik nori piešimo ar spalvinimo priemones, medžiagas, technikas. Nufotografuoti ar nuskanuoti darbeliai buvo įkelti į konkurso interneto tinklapį. „Galileo“ piešinių konkursas vyko 27-iose Europos Sąjungos šalyse 2011-aisiais metais, o nugalėtojai renkami ir skelbiami šių metų pirmąjį ketvirtį. Lietuvoje konkursas vyko nuo rugsėjo 1-os iki lapkričio 15-os dienos.

Daugiau informacijos apie konkursą pateikta svetainėje www.galileocontest.eu.

Nuotraukose:
Konkurso Lietuvoje nugalėtoja Danielė Gedmintaitė,
Danielės Gedmintaitės piešinys „Raudonosios kometos elektros srovė”,
Nacionalinė piešinių vertinimo komisija,
Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus įteikia nugalėtojai prizą, simbolizuojantį palydovą, kuris bus pavadintas jos vardu.

„Galileo“ programa

„Galileo“ programa yra nepriklausoma Europos palydovinės navigacijos sistema. Programos metu į kosmosą bus paleisti mažiausiai 27 palydovai, užtikrinsiantys Europos pirmavimą su kosmosu susijusių technologijų srityje. „Galileo“ yra Europos Sąjungos programa, padėsianti plėtoti pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą pagal Europos civilinę kontrolę. „Galileo“ programa taip pat suteiks galimybę Europai naudotis palydovinės navigacijos signalais, nepriklausomai nuo amerikiečių GPS ir Rusijos Glonass sistemų, tačiau kai kurioms paslaugoms teikti bus suderinama su jomis. Palydovų sistema bus naudojama daugelyje sričių, įskaitant transporto valdymą ir mobiliųjų telefonų taikomąsias programas. „Galileo“ programos palydovus numatyta leisti etapais nuo 2011 m., kol bus sudarytas visas žvaigždynas.

2014-aisiais metais „Galileo“ pasiūlys trijų rūšių paslaugas: atvirąsias paslaugas (nemokamai), valstybės reguliuojamaspaslaugas (jos užtikrina, kad pagrindinės paslaugos, kaip kad policijos ir greitosios medicinos pagalbos paslaugos, funkcionuotų ir per krizes) ir paieškos bei gelbėjimo paslaugas (svarbiais atvejais, pavyzdžiui, jūroje pasimetęs jūreivis).

Ateityje atsiras komercinių paslaugų ir saugumą užtikrinančių paslaugų didesniam autentifikuotų duomenų tikslumui ir gyvybiškai svarbių programų eksploatavimui.

2011 m. spalio 21 dieną įvyko didžiulis „Galileo“ programos šuolis pirmyn – tądien paleisti pirmieji du programos palydovai. Kitų dviejų palydovų paleidimas į kosmosą numatytas šiais metais. Tai atveria kelią „Galileo“ pirminių paslaugų tiekimui 2014-aisiais metais.

„Galileo” parengiamiesiems darbams sudarytos sutartys: parengiamasis etapas prasidėjo 2008-aisiais metais ir darbai buvo suskirstyti į šešias dalis, kurios visos buvo atviros viešųjų pirkimų rinkoms. Pirmosioms keturioms dalims, kaip kad inžinerinė pagalba, palydovų konstravimas, paleidimo operacijos (IP/10/7) ir eksploatavimas (IP/10/1382), 2010-aisiais metais buvo paskirta maždaug 1,25 mlrd. eurų. Dvi paskutinės dalys, susijusios su antžemine infrastruktūra, buvo numatytos įgyvendinti 2011-ųjų birželį (IP/11/772).

Europosgeostacionarios navigacijos tarnyba EGNOS:jau nuo 2009 m. spalio mėn. tikslesnius GPS signalus europiečiams teikia Europos geostacionarios navigacijos tarnyba EGNOS.
EGNOSsudaro tik trys palydovai ir keturiasdešimt antžeminių stočių; ji veikia kaip JAV GPS sistemos pastiprinimas svarbiems, su aviacijos ir jūrininkystės sauga susijusiems pranešimams. Ji teikia laisvai prieinamus padėties nustatymo duomenis visoje Europoje į bet kurį EGNOS signalą priimantį imtuvą. Jos paslaugos, didinančios aviacijos saugą, eksploatuojamos nuo 2011 m. kovo mėn. (IP/11/247).

Tarptautinis bendradarbiavimas: Europos Sąjungos sistema ir Kinijos, JAV, Rusijos, Japonijos, Indijos sistemos yra suderinamos, tačiau reikalingos diskusijos su kiekviena šalimi ir Jungtinių Tautų kontekste. Norvegija dalyvauja ir prisideda prie programos finansavimo, taip pat tebevyksta derybos su Šveicarija.

Daugiau informacijos apie „Galileo“ palydovų programą pateikta svetainėje http://ec.europa.eu/enterprise/policies/satnav/galileo/index_en.htm

Aviacinės fotografijos parodoje – darbai iš kosmoso - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Žurnalas „Aviacijos pasaulis“ surengė devintąją tarptautinę aviacinės fotografijos parodą, kuri eksponuojama Vilniaus planetariume (Konstitucijos pr. 12A). Beveik metus vykusiame konkurse dalyvavo 62 autoriai, pirmą kartą vertinimui buvo pateiktos nuotraukos kosmoso tema.

Konkurso darbus vertino Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, šios sąjungos atsakingas sekretorius Nacionalinės premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas ir žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyr. redaktorė Vilma Jankienė.

Nuotraukas kosmoso tema pateikė du autoriai: Ernestas Kalabuckas ir Henrikas Selevičius. Abu autoriai apdovanoti Lietuvos fotomenininkų sąjungos prizu „Už inovacijas aviacijos fotografijoje“ bei „Aviacijos pasaulio“ prizu – 2012 metų žurnalo prenumerata.

Vilma Jankienė straipsnyje „Devintojoje aviacinės fotografijos parodoje – darbai iš kosmoso“ („Aviacijos pasaulis“ Nr. 10-11) apie „kosminių“ nuotraukų autorius ir jų darbus:

„Devyniolikmečiui Ernestui Kalabuckui pavyko padaryti daugybę nuotraukų iš daugiau nei 30 km aukščio sukonstravus įrenginį, kuris pakėlė du fotoaparatus ir sėkmingai grąžino juos į žemę (projektas GLORY II). Renginyje jaunasis fotografas parodė savo įrangą, su kuria žvalgėsi į žemę iš didelio aukščio. Beveik kiekvienas norėjo paklausti, kaip jaunuoliui pavyko įgyvendinti tokią pašėlusią idėją.

Besidomintis fizika, nagingas ir darbštus E. Kalabuckas universitete šiemet pradėjo studijuoti telekomunikacijų fiziką ir elektroniką, o jo galvoje kirba daugybė projektų. Tai, kas kirbėjo penkiolikmečio galvoje, jis jau pasiekė – mažai kas prieš keletą metų tikėjo, kad vaiko kalbos apie „kosmines nuotraukas“ taps realybe. Kaip sakoma, laukime tęsinio...

Kitas autorius – Henrikas Selevičius didžiausio Lietuvoje privataus teleskopo pagalba išgavo unikalių ir kvapą gniaužiančių kadrų. Dar būdamas mažas Henrikas vakarais kaime dangų stebėdavo su tėvu. Svajojo turėti teleskopą ir observatoriją. Po tarnybos armijoje jis pats pasigamino savo pirmąjį 11 cm teleskopą. Netrukus pastatė ir... observatoriją. Ji egzistavo 19 metų. Dabar H. Selevičius turi 34 cm teleskopą, kuriuo stebi kometas, ieško naujų. Per 20 metų nušlifavo apie 25 veidrodžius teleskopui, įsirengė naują observatoriją. Pirmame namo aukšte yra gyvenamosios patalpos, o virš jo – observatorija. Vakarų pusėje stovi 34 cm kometų ieškiklis, rytų – astrografas, skirtas žvaigždėms fotografuoti. Astrografo diametras – 210 mm. H. Selevičius 1981 m. stebėjo visišką Saulės užtemimą Sibire, 1987 m. – žiedinį Saulės užtemimą Kazachstane. 1990 m. nepavyko stebėti Saulės užtemimo prie Baltosios jūros, buvo apsiniaukę. 1986 m. Uzbekistane, ant Maidanako kalno tyrinėjo Halio kometą.“

Visą Vilmos Jankienės straipsnį „Devintojoje aviacinės fotografijos parodoje – darbai iš kosmoso“ su puikiomis nugalėtojų nuotraukomis galite rasti čia arba žurnale „Aviacijos pasaulis“ Nr. 10-11.

Ernesto Kalabucko nuotraukos. Projektas GLORY II.

Daugiau apie projektą GLORY galite paskaityti ir rasti daugiau nuotraukų projekto autoriaus Ernesto Kalabucko internetiniame puslapyje.

Ne kiekvienam teko taip aukštai skristi - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

„Nėra didelių ar mažų nacijų, kai kalbame apie intelektą. Kosmoso pramonė pagal intelektą yra prieinama visiems, – sakė Rusijos kosmonautas, daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buran“ kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas konferencijos „Space Economy in the Multipolar World, 2011“, vykusios 2011 m. lapkričio 16-18 d. Vilniuje, metu.
„Lietuva man brangi yra tuo, kad čia palaidotas mano draugas Rimantas Stankevičius“,– konferencijos sveikinimo kalboje sakė Igoris Volkas.
Žurnalas „Aviacijos pasaulis“ kalbino garsų kosmonautą. Siūlome paskaityti Vilmos Jankienės straipsnio „Neabejoju, kad galiu viską“ ištraukas:

„Igoris Petrovičius Volkas. Lakūnas kosmonautas, visuomenės veikėjas, politikas. Gimė 1937 m. balandžio 12 d. Ukrainoje. Pirmas skrydis Kursko aeroklube 1954 m. Kaip lakūnas bandytojas skraidė su rusų gamybos naikintuvais, bombonešiais ir transporto lėktuvais (beveik visais lėktuvais, kurie tuo metu Sovietų sąjungoje buvo eksploatuojami). Gromovo skrydžių tyrimo institute dirbo 1965-2002 metais. 1984 metų liepos 17-29 dienomis skrido erdvėlaiviu „Sojuz-T-12“ į kosmosą. Skrydžio trukmė 11 parų, 19 valandų 14 min. 36 s. Rengėsi skrydžiams pagal sovietinę daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Buran“ programą, vadovavo šios programos kosmonautų bandytojų grupei. Įvykdė penkis „Buran“ riedėjimo bandymus ir 30 skrydžių. Jis turėjo tapti pirmojo „Buran“ ekipažo vadu (kartu su R. Stankevičiumi). Dėl įvairių intrigų kosmoso ir aviacijos valdžios struktūrose pirmas ir vienintelis skrydis buvo įvykdyta automatiniu režimu. Nuo 1988 metų – aviacijos mėgėjų federacijos prezidentas. Sovietų sąjungos didvyris, apdovanotas 4 ordinais ir medaliu.

– Gerbiamas Igori Petrovičiau, ar ką nors norėtumėte keisti savo gyvenime?
– Nekeisčiau nieko.

– Jūs savo reikalo fanatikas?
– Taip. Fanatikų tarp žmonių yra labai mažai, bet yra. Būti juo nėra privilegija ar savaiminis geras dalykas. Kaip sakoma, „pas kiekvieną savi tarakonai“.

– Kokia Jūsų skraidymų patirtis?
– Daugiau kaip 7000 valandų ore, iš jų 3500 kaip lakūno bandytojo. Skraidžiau su visais tėvyninės gamybos naikintuvais, bombonešiais ir transporto lėktuvais. Mano „arkliukas“ buvo suktukas ir daugybę lėktuvų specialiai juo išbandydavau. Pirmą kartą pasaulyje išbandžiau, kaip elgiasi lėktuvais pasiekęs kritinį atakos kampą (daugiau kaip 90o), taip atradau figūrą „kobra“, kurios autorystę perleidau kolegai Viktorui Pugačiovui (Pugačiovo kobra), nes Vilko kobra kvailai skambėtų.

– Kosmose buvote tik kartą. Kokia buvo Jūsų užduotis?
– Į kosmosą kilau kaip kosmonautas tyrėjas „Sojuz T-12“ laivu 1984 metų liepos 17 dieną, grįžau į žemę po 11 parų 19 val., 14 min. ir 36 s. Mūsų įguloje buvo trys žmonės – skridau su Vladimiru Džanibekovu (laivo vadas) ir Svetlana Savitskaja. Kosmose buvau... kaip brangiai apmokamose atostogose, nes mano užduotis buvo grįžus į žemę iš karto sėsti į lėktuvą ir pilotuoti jį. Ir man tai pavyko. Taip ruošiausi „Burano“ valdymui, jeigu jis kiltų į kosmosą.

– Ką jautėte, kai iš kosmoso grįžote į žemę? Palaimą, euforiją ar nuovargį ir panašius dalykus?
– (Po ilgos pauzės). Tu galvoji, kad buvau didvyriu? Aš keikiausi matu. Džanibekovą ir Savitskają greitai iškėlė iš mūsų kapsulės, ir jie jau buvo šlovinami, o aš įstrigau šalia įkaitusio geležies gabalo ir mane iš ten krapštė pusvalandį... Be to, kabėjau beveik žemyn galva, maniau, kad plaukai išsilydys. Norėjau tik vieno – kuo greičiau iš ten išlįsti. O po to manęs laukė dar vienas – pagrindinis šio skridimo etapas: sėdau į sraigtasparnį, nuskridome iki aerodromo, o ten persėdau į lėktuvą Tu-154 ir jį pilotavau, – taip imituotas „Buran“ grįžimas iš kosmoso į žemę. Vėliau to, gaila, neprireikė, „Buran“ skrydį įvykdė be įgulos.

– Kaip Jūs... patekote į kosmosą?
– Atsitiktinai, per kvailystes. Lėktuvai – kaip žmonės, skirtingi. Lakūnui bandytojui svarbu yra „nemokėti skristi“. Reikia daryti tai, ko lėktuvas nenori, kas yra aukščiau jo parametrų. Aš mokydamasis mokiausi ir kitiems savo patirtį perduodavau, turėjau sėkmingą nuojautą ir teisingai paskaičiuodavau. Rizikuodavau labai, bet visada man atrodė, kad riziką valdau. Skristi reikėjo taip lengvai, kaip kvėpuoti. Į kosmosą patekau... per kvailystę, klaidą. Skridau su lėktuvu Su-9 ir pasibaigė degalai. Pagalvojau – katapultuotis ar tūpti be variklio sūkių... Nutūpiau labai prastomis oro sąlygomis, buvo labai blogas matomumas. Tada pagalvojau, jeigu tai įmanoma nesąmoningai, netyčia, vadinasi, galima ir sąmoningai tai daryti. Net ir geru oru leistis be variklio yra rimta treniruotė. Pradėjau bet kokiu oru taip tupdyti lėktuvus. Vyresni lakūnai iš pradžių vertino griežtai: negalima, girdi, komunistas, lakūnas, o elgiasi vaikiškai, neatsakingai. Sėkmę nurašė atsitiktinumui, o aš užsispyriau. Sakau – skrendame kartu, parodysiu. Parengiau programą, veikiau pagal sistemą, algoritmus. Ir įrodžiau skrydyje, tada patikėjo. Išmokau tūpti su bet kokiu lėktuvu be variklio. Tuo metu nežinojau, kad dairomasi kosmoso programai žmonių. Apie mane pasklido žinia, girdi, į kosmosą tai tas, nenormalus, tinka, jis gali skristi su kiekvienu lėktuvu. Taip aš ir patekau ten.

– Kokią vietą aviacijos pramonė užima tarp kitų pramonės šakų?
– Aš manau, kad aviacijos pramonė – tai sritis, kuri kelia šalį. Aviacijos technologijos, išradimai tarnauja visose srityse. Rusijoje dabar naikinama aviacijos pramonė, todėl galima sakyti, kad naikinama šalis. Kalbos apie modernizaciją tėra tik kalbos.

– „Burano“ projekte dirbote kartu su Rimantu Stankevičiumi. Kokį jį prisimenate?
– Pats jį pakviečiau į „Burano“ komandą. Jis buvo vienas iš pirmųjų šešių, kuriuos visus aš pats atrinkau. Rimantas nesiveržė į kosmosą, bijojo medicininio patikrinimo, dėl to galėjo nukentėti tolimesnė karjera. Vėliau per tokius „kosminius“ sveikatos patikrinimus kai kuriuos „nurašydavo“. Prarasti mylimą darbą niekas nenorėjo. Bet mūsų šešeriukė visi tiko! Rimantas buvo komunikabilus, atviro būdo, kartu mėgdavome dainuoti dainas. Tai buvo talentingas ir šiltas žmogus.

– Kaip vertinate naujas technologijas, kurios sparčiai keičia žmonijos gyvenimą?
– Be jų neišsiversi. Bet žmonės taip jau sukurti, kad visus daiktus gali panaudoti ir geram, ir blogam tikslui. Kai žmogus įvaldė atomą, apie bombą negalvojo; vis tik vėliau ji buvo sukurta. Tas pats su kompiuteriais, internetu. Tai ir kūrybos, ir naikinimo įrankis. Kaip juo naudotis tokiomis sąlygomis? Tai ir klausimas, ir iššūkis. Gal jaunimas į tai ras atsakymus."

– Ar norėtumėte parašyti knygą apie savo gyvenimą?
– Norėčiau. Aš didžiuojuosi savo gyvenimu. Ne kiekvienam teko taip aukštai skristi.

Visą Vilmos Jankienės straipsnį skaitykite čia arba žurnalo „Aviacijos pasaulis“ Nr. 10-11.

Igorio Volko pranešimą, skaitytą konferencijos "Space economy in the Multipolar World, 2011", rasite čia.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotrauka. Igoris Volkas (antras iš dešinės) spaudos konferencijoje tarptautinės konferencijos „Space Economy in the Multipolar World, 2011“ metu.

Astronauto profesija žavi galimybe vienu metu dirbti skirtingus darbus - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

2011 m. lapkričio 16-18 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje kosmoso konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2011“ dalyvavo lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas, erdvėlaivių „Discovery“ ir „Atlantis“ vadas plk. Karolis Josephas Bobko – Bo. Su juo apie lietuvišką kilmę, kosmoso programas, technologijų pažangą ir psichologinius iššūkius kalbėjosi žurnalas „Aviacijos pasaulis“. Kviečiame paskaityti straipsnio ištraukas:

Pulkininkas Karol Joseph Bobko Bo (1937 12 23) yra buvęs NASA astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijų vadas. Trijų skrydžių veteranas iš viso kosmose praleido 386 valandas. Jis buvo pilotas STS-6 skrydžio metu (1983 m. balandžio 4–9 d.) bei misijų vadas STS-51D (1985 m. balandžio 12–19 d.) ir STS-51J (1985 m. spalio 3–7 d.) skrydžiuose. K. J. Bobko praleido daugiau nei 6600 valandų ore su F-100, F-104, T-105, T-33, T-38 ir kitais orlaiviais.

– Jūsų seneliai – išeiviai iš Lietuvos. Ar mama pasakodavo Jums apie Lietuvą? Ar namuose kalbėdavote lietuviškai?
– Mano mama – jauniausias vaikas šeimoje, o jos tėvai mirė, kai ji buvo dar maža, tad apie Lietuvą namuose beveik nekalbėdavom Kiek žinau, vaikystėje ji su tėvais gyveno emigrantų iš Lietuvos rajone, o su namiškiais kalbėdavo tik lietuviškai. Tačiau mes namuose kalbėjomės angliškai. Lietuvių kalba labai sudėtinga. Tikiuosi išmokti bent pagrindines frazes.

– Ar kalbate kokia nors kita kalba?
– Šiek tiek moku rusiškai – nuo tada, kai dalyvavau bendrame JAV ir Rusijos projekte „Apollo-Soyuz“ prieš 35 metus. Buvau pagalbinės pasiruošimo komandos narys. Šaltojo karo metais dauguma amerikiečių labai mažai žinojo apie Rusiją. Vykti į šią šalį buvo keista, bet smalsu. Suvokiau, kad nemažai dalykų Rusijos kosmoso programoje buvo labai panašūs į amerikiečių programą, bet buvo ir ryškių skirtumų.

– Kas labiausiai nustebino?
– Buvo sunku perprasti jų sistemą. Rusų aviacijos istorija labai skiriasi nuo mūsiškės. Bendrauti su kolegomis rusais nebuvo labai paprasta. Sutarėme informuoti vieni kitus apie iškilusias problemas ir planuojamus jų sprendimo būdus, tačiau tų problemų kartu nuodugniai nenagrinėdavome. Bendra kosmoso programa buvo didžiulis žingsnis į priekį. Dvi didelės šalys, turinčios didžiausias kosmoso programas, kiekviena su savo ego, aršios konkurentės, suėjo draugėn. Tai didelis pasiekimas.

– Į kosmosą skridote tris kartus. Kuri misija Jums asmeniškai svarbiausia? Praėjo nemažai laiko, galite palyginti savo įspūdžius, išgyvenimus.
– Jos visos labai svarbios. Pirmasis skrydis buvo didžiulės revoliucijos įrodymas. Antrojo skrydžio metu imi pastebėti daug dalykų, kurių nematei pirmąkart. Daug dalykų supratau tik trečiajame skrydyje. Apskritai ten reikia tiek daug dalykų pamatyti ir suprasti, kad per vieną skrydį būtų niekaip neįmanoma.

– Kaip skyrėsi pasiruošimas ir lūkesčiai antrajam ir trečiajam skrydžiui, kai kartą jau buvote kosmose?
– Mano antrasis skrydis vis buvo atidedamas, trečiasis įvyko pagal planą. Nežinau, ar būčiau susidorojęs su trečiuoju skrydžiu, jei tai būtų buvęs pirmasis. Jei būčiau buvęs naujas misijos vadovas, nebūtų užtekę laiko viską išmokti, įsisavinti. „Space shuttle“ – kompleksinis mechanizmas. Tai lėktuvas, raketa ir erdvėlaivis viename.

– Dirbate kompanijoje, kuri pagal NASA tyrimo centro AMES užsakymus kuria ir vysto treniruoklius. Papasakokite apie savo darbą.
– Kuriame ir tobuliname daugybės skirtingų rūšių treniruoklius, kurie naudojami tyrimo tikslams. Dirbame su lėktuvų, sraigtasparnių, erdvėlaivių treniruokliais. Turime panašų į matytą Lietuvos „Oro navigacijoje“, tik mūsiškis skirtas ne mokyti, o gerinti antžemines procedūras. Taip pat turime Boeing 747 treniruoklį bei skrydžių valdymo treniruoklį, kuriame integruotas Boeing 747 treniruoklis. Tad jei treniruojasi skrydžių vadovas, jis turi galimybę bendrauti su Boeing 747 pilotu. Taip pat turime naują, skirtą bepiločiams aparatams. Bepiločiai aparatai skraidys oro erdvėje vis gausiau. Būtina užtikrinti jų saugumą. Kuo kompleksiškesni treniruokliai tampa, tuo jie sudėtingesni.

– Su kokiais bepiločių aparatų keliamais iššūkiais susiduriate?
– Didžiausia problema, kad jie neturi piloto (juokiasi). Jei iškiltų nesklandumų, nėra piloto, kuris galėtų tai pastebėti ir kontroliuoti. Tam, kad tokie aparatai galėtų skraidyti, reikalinga didžiulė komanda žemėje. Ne per seniausiai kilo problema Los Andžele, kai dingo elektra ir orlaiviai turėjo išsiversti be skrydžių vadovų. Aparatai turi būti užprogramuoti taip, kad jei prarastų ryšį su valdymo sistema, sugebėtų saugiai užbaigti skrydį.

– O kaip įsivaizduojate skrydžius į kosmosą ateityje? Kokius kosmoso ir žmonijos ryšius prognozuojate?
– Yra daugybė galimybių įvairioms kosmoso programoms. Reikalinga atlikti daug tyrimų, tačiau manau, kad ateityje bus sujungiamos įvairių orlaivių, mechanizmų galimybės ir kuriami modernūs aparatai skrydžiams į mėnulį.

– Kaip manote, kokiais aparatais skraidysime po 20 ar 50 metų? Gal skrisime automobiliais?
– Nemanau. Po 20 m. skraidysime tais pačiais lėktuvais, kokie gaminami šiandien. Be abejonės, orlaiviai keisis, modernės, bet lėktuvai kaip Boeing 747 vis dar skraidys. Orlaivių parką sudarys šiandienos karta ir ateinanti. Manau, kad orlaivių dizainas keisis atsižvelgiant į tai, kaip bus valdoma oro erdvė. Kas bus po 50 m. sunku prognozuoti. Prieš 50 m. aš neturėjau kompiuterio, mobiliojo telefono. Sunku numatyti, kas bus po pusės šimtmečio.

– Ką manote apie mažų šalių, tokių kaip Lietuva, galimybę dalyvauti kosminiuose projektuose, bendradarbiauti su NASA?
– Kosminės programos ir kosminiai laivai susideda iš daugybės mažyčių dalelių. Reikalingi tyrimai, eksperimentai. Jie gali būti vykdomi visame pasaulyje. Kosminė stotis šiuo metu turi apie 60 partnerių.

– Tikiu, kad yra mažų berniukų, svajojančių tapti astronautais. Ką galėtumėte jiems patarti? Kokių savybių reikia, norint tapti geru astronautu?
– Pastebėjau, kad reikalavimai pilotams mažėja, tačiau daugiau tikimasi iš mokslininkų, galinčių atlikti eksperimentus. NASA‘i reikalingas platus spektras žmonių, tad organizacija atvira visiems, turintiems gebėjimų medicinos, meteorologijos, astronomijos, inžinerijos ir kitose srityse. Astronauto profesija žavi tuo, kad vienu metu darai daugybę skirtingų dalykų.

Visą Justinos Mikeliūnaitės straipsnį „Tapti astronautu prilygo norui tapti supermenu“ skaitykite čia arba žurnalo „Aviacijos pasaulis“ Nr. 10-11.

Karolio J. Bobko pranešimą, skaitytą konferencijos „Space Economy in the Multipolar World, 2011“ metu, rasite čia.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukos:
Karolis J. Bobko (centre) spaudos konferencijos metu Vilniuje,
Karolis J. Bobko (kairėje) ir Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus konferencijos „Space Economy in the Multipolar World, 2011“ metu.

Kviečiame į seminarą "Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos" - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija kviečia dalyvauti seminare "Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos: kosmoso mokslo ir technologijų baltoji knyga".

Seminaras įvyks vasario 22 d., trečiadienį, 14 val. Amberton Hotel (City salė, L. Stuokos-Gucevičiaus 1, Vilnius).

Seminaro tikslas - pristatyti ir aptarti Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros kryptis, priemones ir tikslines grupes, padiskutuoti, kur link Lietuva turi eiti ir ką turėtų daryti, kad pasiektų proveržį kosmoso srityje.

Registruotis galite iki vasario 21 d. el. paštu renata@zef.lt arba tel. (8 5) 274 5420.

Dalyvavimas nemokamas, dalyvių skaičius ribotas.

Seminaro programa

Daugiau informacijos:

Renata Vaicekauskaitė
Asociacija "Žinių ekonomikos forumas"
Komunikacijos vadovė
El. paštas renata@zef.lt
Tel. (8 5) 274 5420

Kosmoso konferencija atkreipė visuomenės, žiniasklaidos, verslo ir politikų dėmesį - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

2011 m. lapkričio 16-18 d. vyko 2-oji tarptautinė kosmoso konferencija Lietuvoje „Space Economy in the Multipolar World, 2011“. Anot žiniasklaidos priemonių, Vilnius tris dienas buvo tapęs kosmoso „Davosu“. Lietuvoje pirmą kartą pranešimus iš vienos tribūnos skaitė žymūs asmenys iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių ir organizacijų: JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), Europos kosmoso agentūros, Kinijos korporacijos „China Great Wall Industry Corporation“, iš Rusijos, Japonijos, kaimyninių šalių ir kitų Europos valstybių. Renginyje dalyvavo lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas, erdvėlaivių „Discovery“ ir „Atlantis“ vadas Karolis Josephas Bobko – Bo ir Rusijos kosmonautas, daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buran“ kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas.
Konferencija „Space Economy in the Multipolar World, 2011“ neabejotinai tapo didžiausiu kosmoso įvykiu Baltijos šalyse.

Paskaitykime, ką apie šią konferenciją ir Lietuovs perspektyvas rašo žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyr. redaktorė Vilma Jankienė:

„Vilnius lapkričio 16–18 dienomis atkreipė visuomenės, verslo ir politikų dėmesį į kosmoso industriją. Šiomis dienomis vykusi antroji tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO (Space Economy in the Multipolar World) prikaustė žiniasklaidos dėmesį ne mažiau nei „Snoro“ banko griūtis, dėl kurios į konferenciją negalėjo atvykti Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Tačiau tai nepadarė įtakos Seimui ir jis ratifikavo bendradarbiavimo su Europos Kosmoso agentūra sutartį (lapkričio 15 d.). Tai svarbus ir prasmingas žingsnis žiūrint į perspektyvą mokslo, technologijų, verslo srityje.

Skatinamas konkurencingumas

Lietuvoje pirmą kartą iš vienos tribūnos pranešimus kosmoso politikos ir ekonomikos temomis skaitė tokių kosmoso organizacijų kaip NASA, European Space Agency, China Great Wall Industry Corporation ir atstovai iš 5 didžiausių kosmoso programas vykdančių regionų: JAV, Rusijos, Europos Sąjungos, Japonijos ir Kinijos. Ši konferencija tapo didžiausiu kosmoso įvykiu Baltijos šalyse, ji taip pat buvo skirta regioninio (Baltijos regiono, Rytų ir Centrinės Europos šalių) bendradarbiavimo stiprinimui, klasterinių struktūrų formavimosi skatinimui. „Nėra ko tikėtis, kad lietuviai iš karto ims dalyvauti kosmoso programose kaip atskiri subjektai. Realūs pirmieji galimi žingsniai – dalyvavimas mokslo tyrimo ir komponentų pridėtinės vertės kūrimo grandinėje. Lietuvos įmonės, dirbančios aukštųjų technologijų srityje, pasirengusios siekti sisteminės integracijos, naujų technologijų pranašumus išnaudoti teikiamų paslaugų konkurencingumui didinti“, – sakė konferencijos organizatorės Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Garbingiausi svečiai
Didžiausio dėmesio susilaukė itin garbūs svečiai: antrą kartą šiemet atvykęs Simonas P. Wordenas – NASA Ames mokslinių tyrimų centro direktorius, bei tikros legendos – astronautas iš JAV Karol J. Bobko-Bo ir Rusijos „Buran“ kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas. Vienoje vietoje išvysti du XX amžiaus konkurentus kosmoso srityje – astronautą ir kosmonautą – itin reta galimybė. Jų dalyvavimas konferencijoje pritraukė daug dalyvių ir žiniasklaidos dėmesio ir po kelių dienų kone kiekvienas lietuvis žinojo apie šią viešnagę. Abu jie vienaip ar kitaip yra susiję su Lietuva: K. J. Bobko prakalbo lietuviškai ir apsilankė Kėdainių rajone, iš kur yra kilę jo seneliai, o I. Volkas yra dirbęs kartu su lietuviu lakūnu ir kosmonautu Rimantu Antanu Stankevičiumi. Konferencijos dalyvius pasveikino pastarojo sūnus Algimantas Stankevičius. Konferencijoje buvo perskaityta per 40 pranešimų apie mažuosius palydovus, apie įvairius mokslinius tyrimus ir kosmoso veiklų plėtrą, Baltijos valstybių klasterį, kosmoso istoriją („Discovery“, „Atlantis“, „Buran“), komercinio kosmoso rinkos ir transporto kūrimą, planetų zondus, nanopalydovų komponentus ir kt.

Ambicingi planai

Antrosios kosmoso konferencijos atidaryme susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino neabejojantis Lietuvos pasirengimu plėsti pradėtą tarptautinį bendradarbiavimą kosmoso srityje. „Lietuva – nedidelė valstybė, bet mes turime ambicingų planų tapti aukštųjų technologijų šalimi. Kosmoso veikla yra vienas iš svarbių inovacijų elementų, galinčių užtikrinti aukštų technologijų plėtrą ir efektyviai panaudoti pagrindinį Lietuvos turtą – protą“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė ministras. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvos kosmoso asociacija jau antrą kartą mūsų šalyje organizuoja globalaus masto konferenciją su unikalia galimybe išgirsti svarbiausių kosmoso valstybių atstovų naujausią informaciją apie pasaulio tendencijas kosmoso technologijų srityje, pasikeisti nuomonėmis, užmegzti kontaktus, plėtoti bendradarbiavimą. E. Masiulis pabrėžė, jog Lietuva tiek investiciniu klimatu, tiek mokesčių baze ir dėl geografinės padėties yra patraukli užsienio investicijoms valstybė. Lietuva yra pirmoji Europoje ir šeštoji pasaulyje pagal šviesolaidinio plačiajuosčio interneto tinklo skverbtį ir pirmauja informacinių ir ryšio technologijų kai kuriose srityse. Lietuva užima antrąją vietą pasaulyje pagal interneto ryšio greitį ir yra pirmoji pasaulyje pagal mobiliojo ryšio abonentų skaičių, tenkantį 100 gyventojų. Mes turime didžiausią mobiliojo ryšio skverbtį Europos Sąjungoje ir tankiausią viešųjų belaidžio interneto prieigos taškų tinklą.

Atveria galimybes

Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus konferenciją vertina kaip labai sėkmingą. Tikėtina, jog kosmoso konferencijos taps kasmete tradicija, nors kol kas jas organizuoja nedidelis žmonių branduolys. Pervertinti jos naudingumo neįmanoma. Keletas V. Tomkaus apibendrinančių pastebėjimų: „Ši konferencija vyko didelių kosmoso industrijos pokyčių – technologijų miniatiūrizacijos mokslininkų ir specialistų kartų kaitos bei privačių investicijų didėjimo metu. Tai ne tik įgalina kurti naujos kartos erdvėlaivius ir palydovus, bet kartu atveria galimybes šalims, kurios iki šiol kosmoso veikloje nedalyvavo.
Kiekviena konferencijoje dalyvaujanti organizacija pristatė savo artimiausius tikslus ir vykdomas programas. Bendras visų atvykstančiųjų interesas – bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir fundamentinių žinių kaupimo procese, domėjimasis privataus sektoriaus plėtros teikiamomis galimybėmis. Kosmoso veiklai iš karinės ir politinės galios demonstravimo (Šaltojo karo metais) pereinant į ekonominės veiklos sritį, bendradarbiavimas įgyja vis didesnę prasmę. Pamažu atsisakoma atskirų valstybių technologijų uždarumo ir eksporto draudimo politikos. Bendros tarptautinės programos leidžia, įgyvendinant „tarptautinį darbo pasidalijimo“ principą, išvengti tų pačių technologijų kūrimo pasikartojimo.
Kosmoso veikla – globali, į ją įsitraukia vis daugiau valstybių. Šios veiklos stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir kooperaciją, ypač aukštųjų technologijų srityje. Investicijos į kosmoso technologijas dažniausiai grįžta parduodant paslaugas. Šį teiginį patvirtina ekonominiai rodikliai, nurodantys, kad paslaugų rinka net kelis kartus viršija parduodamų kosmoso įrenginių apyvartą, pvz., 2010 metais raketų ir palydovų pasaulinė apyvarta buvo 15, o paslaugų – 100 mlrd. JAV dolerių. Dar už 50 mlrd. buvo parduota antžeminių palydovinio ryšio sistemų.“

Visą Vilmos Jankienės straipsnį „Lietuviai priartėjo prie kosmoso“ skaitykite čia arba žurnalo „Aviacijos pasaulis“ Nr. 10-11.

Informaciją apie konferencijos „Space Economy in the Multipolar World“ pranešėjus rasite čia.
Susipažinti su skaitytais pranešimais galite čia.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukose:
Pagrindinių konferencijos pranešėjų spaudos konferencija,
NASA Ames tyrimų centro vadovas Simonas P. Wordenas skaito pranešimą,
Andrey Sidorenko iš Samaros kosmoso centro (Rusija) skaito pranešimą,
Kinijos korporacijos „China Great Wall Industry Corporation“ viceprezidentas Fu Zhiheng skaito pranešimą,
Tokijo universiteto profesorius Shinichi Nakasuka skaito pranešimą,
.Karolio Josepho Bobko – Bo ir Igorio Volko spaudos konferencija.