Nacionalinės kosmoso asociacijos naujienų RSS srautas

Kviečiame į Europos palydovinės navigacijos konkurso renginį - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Gegužės 18 d. (penktadienį) 11 val. kviečiami visi, turintys inovatyvių idėjų, dalyvauti Europos palydovinės navigacijos konkurso 2012 m. informacinėje dienoje „Lithuanian Challenge/ Lietuvos iššūkis“. Į renginį atvyksta projektų vadovė Kathrin Sturm iš Vokietijos, viena iš šio renginio organizatorių, atstovaujanti Vokietijos palydovinės navigacijos taikymų centrą „Anwendungszentrum GmbH Oberpfaffenhofen“.

Sėkminga patirtimi dalyvaujant šiame konkurse pasidalins 2011 m. Lietuvos regiono laimėtojas dr. Vytautas Šiožinys (LitGrid, Kaunas technologijos universitetas).

Renginys vyks Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA), A.Goštauto g. 12-219, Vilnius (salė, II aukštas). Registracija į renginį vyksta MITA interneto svetainėje iki gegužės 17 d.

Kontaktai pasiteirauti: Viktoras Mongirdas, tel. 8 (5) 2644 704, viktoras.mongirdas@mita.lt.

APIE KONKURSĄ
Konkursas siekia atrinkti idėjas, kurioms reikalinga palydovinė navigacija įvairiose srityse, tokiose kaip transportas, žemės ūkis, energetika, teisėsauga, pramonė, paslaugų sektorius ir daugelyje kitų.

Konkurse gali dalyvauti verslo, mokslo atstovai, individualūs jaunieji išradėjai. Jų siūlomos idėjos turi naudoti palydovinės navigacijos (Galileo ir EGNOS) signalus. Idėja nebūtinai turi turėti prototipą ar būti komercializavimo fazėje, tačiau pageidautina, kad ji būtų realizuojama praktiškai.

Idėjų konkursas vyksta dviem etapais. Pirmiausia yra atrenkama regiono idėja nugalėtoja. Šią atranką organizuoja MITA. Lietuvos laimėtojas galės naudotis MITA paslaugų paketu verslui (konsultacijos, mokymai, rinkos tyrimai, ekspertų paslaugos ir kt.).

Regionuose atrinktos geriausios idėjos bus pristatomos tarptautiniams ekspertams, kurie spręs, kuri idėja tampa nugalėtoja europiniu mastu. Regionų laimėtojai varžysis dėl pagrindinio 20 tūkst. eurų vertės prizo ir kitų specialių prizų, kurių bendra vertė siekia 1 mil. eurų.

Paraiškos teikiamos anglų kalba iki 2012 m. birželio 30 d. tinklalapyje: http://www.galileo-masters.eu/.

Kviečiame skaityti 8-ąjį kosmoso naujienų el. žurnalą - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Lietuvos kosmoso asociacija ir Žinių ekonomikos forumas kviečia skaityti 8-ąjį kosmoso naujienų el. žurnalą.

Šiame žurnalo numeryje susipažinsite su naujausiais mūsų šalies ir viso pasaulio kosmoso pasiekimais.

Ar vis dar manote, kad Lietuva kosmoso srityje nieko negali nuveikti? Įrodymas, kad mes galime - pirmieji Lietuvos mažieji palydovai.

Ar žinote, kad kosmoso technologijos visai nusileido ant žemės? Sužinokite, kas bendro tarp kosmoso technologijų ir žemės ūkio.

O ką turime daryti, kad pasiektume proveržį kosmoso srityje? Pirmiausia visi turime tikėti ir palaikyti šį siekį, veikti kartu ir
pagaliau pamatysime rezultatus.

Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija kovo 27 d. organizavo seminarą „Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai“. Seminare buvo pristatyti pirmieji Lietuvos pilotiniai mažieji palydovai ir pasidalinta mažųjų palydovų kūrimo patirtimi.

Algirdas Stonys, UAB „Telesoftas“ direktorius, pristatė CanSat palydovą, kurtą pagal Europos kosmoso agentūros SpaceMaster programą. Palydovas kurtas kartu su įmonės studentais – darbuotojais. CanSat projekto esmė – leisti studentams pritaikyti įgytas žinias praktikoje. Darbas vyko 5-6 žmonių grupėse, suformuotose tokiu būdu, kad grupėje būtų įvairių sričių ekspertų. Darbas buvo atliktas sėkmingai.

Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius, aptarė 2010 m. įvykusio pirmojo nanopalydovų misijos idėjų konkurso (MIC-1) rezultatus, pristatė antrojo konkurso (MIC-2) kvietimą ir reikalavimus ir pakvietė aktyviai jame dalyvauti.

Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis, VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai" atstovai, pristatė nanopalydovo termosferos tyrimams su aktyvia orbitos palaikymo ir korekcijos sistema koncepciją tarptautiniam projektui „QB50“. Šio projekto galimybė – patiems sukonstruoti palydovą. Palydovo paleidimas planuojamas 2015 m.

Domantas Bručas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius, aptarė nanopalydovo su unikalia moksline – bandomąja įranga konstravimą. Projekto mokslinis tikslas – žemutinės žemės termosferos tyrimas nanopalydovų tinklo pagalba. Numatomas palydovų išvedimas į orbitą – 2015 vidurys.

Kviečiame susipažinti su seminaro pranešimais:

• Algirdas Stonys „CanSat palydovas pagal SpaceMaster programą“;

• Vidmantas Tomkus „Japonų nanopalydovų misijos idėjų konkurso (Mission Idea Contest) pristatymas“;

• Vytenis Buzas, Laurynas Mačiulis „Nanopalydovas termosferos tyrimams su aktyvia orbitos palaikymo ir korekcijos sistema“;

• Domantas Bručas „Nanopalydovo su unikalia moksline – bandomąja įranga konstravimas“.

Seminaro programa

Daugiau informacijos:

Renata Vaicekauskaitė
Asociacija "Žinių ekonomikos forumas"
Komunikacijos vadovė
El. paštas renata@zef.lt
Tel. (8 5) 274 5420

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukose seminaro pranešėjai ir dalyviai.

Aleksejus Jelisejevas - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Kviečiame skaityti žurnalo "Aviacijos pasaulis" vyr. redaktorės Vilmos Jankienės interviu su lietuviškų šaknų turinčiu kosmonautu Aleksejumi Jelisejevu:

– Aleksejau Stanislavovičiau, kada pasikeitė jūsų pavardė iš Kuraičio į Jelisejevo?
– Besimokydamas dešimtoje klasėje pakeičiau pavardę. Baiminausi, kad politinio kalinio pavardė taps kliūtimi stojant į institutą. Apie tai buvo žinoma mokykloje, vėliau personalo darbuotojai apie šį faktą sužinodavo iš anketų. Tačiau su manimi niekas niekada apie pavardės keitimą nekalbėjo.

– Ar Jums teko būti Lietuvoje?
– Lietuvoje lankiausi keletą kartų skirtingais tikslais. Man patiko gamta, žmonių kultūra – tvarkingumas, santūrumas, sąžiningumas. Bet jūsų šalyje draugų, pažįstamų neturiu.

– Skrydžiai į kosmosą – tai skrydžiai į naują pasaulį. Jūs labai emocionaliai išgyvenote pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą. Dabar tokie skrydžiai žmonijai įprasti, bet kiekvienam kosmonautui kiekvienas skrydis – tai didelis iššūkis. Kokį Jūs pamatėte šį naująjį pasaulį?
– Dabar daug kas jau išbluko iš atminties. Be jokios abejonės, tai buvo skrydžiai į paslaptingą pasaulį. Pirma, jausmas, kad skrendi, antra – tu atsiplėšęs nuo Žemės. Visiškai neįprastas gyvenimas laive ir neįprasti vaizdai už iliuminatoriaus stiklo. Dabar apie tai daug pasakojama iš tarptautinių stočių, nenoriu kartotis.

– Koks didžiausias skirtumas tarp to, ką žinote šiandien, ir to, kas vyko aplink Jus, kai ruošėtės ir kilote į kosmosą?
– Kosmosas iš tiesų tapo nuolatine žmonių buvimo vieta. Pagrindinių ekspedicijų kelionės į tarptautinę stotį savo trukme žymiai skiriasi nuo tų, kuriose dalyvavau aš. Mes skridome keletui dienų ir tokiam laikotarpiui buvo nesunku atsisakyti daugybės dalykų, kurie mums įprasti Žemėje: sporto, dušo, skutimosi, šilto maisto. Keletą mėnesių trunkančiuose skrydžiuose tai nepriimtina. Dabar kosmonautų gyvenimo sąlygos laive yra visiškai kito lygio. Pirma, žymiai kruopščiau stebima kosmonautų sveikata. Medicinos pagalbos priemonių yra daug daugiau. Sukurtas visas kompleksas priemonių, padedančių įveikti kenksmingą nesvarumo poveikį. Į stotį pristatomi įvairūs maisto produktai. Kosminiame laive gausu mokslinės aparatūros, daugelis darbų atliekami už stoties ribų, atvirame kosmose. Bet emocinis skrydžio pojūtis, manau, išliko panašus į tą, kurį patirdavome ir mes.

– Kokius prisimenate momentus, kai reikėjo pademonstruoti ypatingą drąsą, ryžtą?
– Jaudinančių situacijų buvo daug: ruošiantis skrydžiams į kosmosą – šuoliai parašiutu, skrydžiai naikintuvais, skrydžiai dideliu lėktuvu nesvarumo būsenoje – visa tai jaudino. Jaudulys apimdavo ir skrydžių metu, be jokios abejonės. Tai neišvengiama kylant raketa ir laivams paliekant orbitą. Ryškus emocinis prisiminimas – išėjimas į atvirą kosmosą. Bet visas šias emocijas buvo galima valdyti. Priėmęs bet kokį sprendimą, aš jį tiesiog įgyvendindavau. Emocijas palikdamas nuošalyje.
Daug kartų vadovavau kosminiams skrydžiams ir buvau atsakingas už tuos skrydžio valdymo sprendimus, kurie buvo priimami Žemėje. Iš viso aš vadovavau 30-iai pilotuojamų kosminių skrydžių. Buvo atvejų, kai ekipažo gyvybės atsidurdavo pavojuje. Tokiose situacijose tekdavo priimti atsakingus sprendimus, o klaidos galėjo reikšti katastrofą. Būsiu atviras: priimti sprendimus, nuo kurių priklauso kažkieno gyvybė, žymiai sunkiau, nei tvarkyti savo nuosavą gyvenimą.

– Ar galite palyginti Jūsų misijas skrydžiuose į kosmosą su Sojuz-5, Sojuz-8, Sojuz-10? Kokie kelti uždaviniai ir kaip pavyko juos įgyvendinti?
– Bendro Sojuz-4 ir Sojuz-5 skrydžio metu buvo keliami du tikslai: du pilotuojami kosminiai laivai turėjo susijungti orbitoje, ir kosmonautai turėjo pereiti iš vieno laivo į kitą per atvirą kosminę erdvę. Tuo metu jau buvo aišku, kad artinasi orbitinių stočių era, prie jų turės jungtis transportavimo laivai. Mūsų skrydis tapo paruošiamuoju. Perėjimas atviru kosmosu buvo pasirinktas siekiant patikrinti galimybę išgelbėti būsimų stočių ekipažus tuo atveju, jei vidinis perėjimas dėl kokių nors priežasčių taptų neįmanomas. Abi užduotys buvo sėkmingai įvykdytos.
Antras ir trečias skrydžiai man buvo ne tokie sėkmingi. Antrajame dalyvavo trys kosminiai laivai: du iš jų turėjo susijungti, o trečiasis turėjo priartėti prie eksperimentinės stoties, sudarytos iš dviejų susijungusių laivų. Deja, pirmieji du laivai nesusijungė
sugedo radijo sistema, perduodanti informaciją apie bendrą laivų išsidėstymą. Pavyko tik išmėginti trijų orbitoje esančių pilotuojamų laivų valdymo metodiką vienu metu.
Mūsų trečiasis skrydis turėjo tapti pirmuoju ilgalaikiu skrydžiu orbitinėje stotyje. Mes pasiekėme stotį ir prisijungėme prie jos, bet susijungimo metu buvo pažeistas prisijungimo mechanizmas. Tas pats mechanizmas buvo naudojamas laivuose Sojuz-4 ir Sojuz-5. Šiuose kosminiuose laivuose jis veikė puikiai. Bet stoties masė buvo žymiai didesnė už laivo – apkrovos didesnės, nei numatyta. Mechanizmas neišlaikė, mums teko grįžti. Kosminės technikos įsisavinimas – sudėtingas dalykas, ne visuomet viskas vyksta sklandžiai.

– Jūsų pirmas skrydis įvyko 1969 m. sausio 15 d. (1 para 23 val. 45 min. 50 s). Jūs pirmą kartą atlikote pilotuojamų kosminių laivų sujungimą. Pirmą kartą dažnai kas nors nutinka ne pagal planą. Kaip buvo šį kartą?
– Skrydis išties buvo trumpas. Bet labai produktyvus. Mes pakilome kosminiu laivu Sojuz-5. Sojuz-4 buvo pakilęs išvakarėse. Atsiskyrę nuo raketos, iš Žemės gavome duomenis apie savo orbitą ir duomenis, reikalingus manevrui atlikti. Šis manevras turėjo tapti suartėjimo su Sojuz-4 pradžia. Manevras truko apie dvi valandas. Paskui mes įsitaisėme miegoti. Tai buvo sąlyginis miegas, nes atsigulti išties nebuvo kur. Mes tiesiog prisisegėme diržais ir likome ilsėtis savo krėsluose. Kitą rytą iš Žemės gavome antrojo suartėjimo manevro duomenis ir ėmėmės darbo. Sojuz-4 paliko mūsų laivo ryšio įrangos veikimo lauką, mes ėmėme dirbti automatiniu režimu. Kontroliavome šį procesą. Iki tikslo likus maždaug 100 metrų, laivų vadai ėmėsi rankinio valdymo. Laivai susijungė. Vėliau patikrinome jų hermetiškumą. Ruošėmės išeiti į kosmosą: rengėmės skafandrus, tikrinome juos. Vadai nuotoliniu būdu išleido orą iš to skyriaus, kurį turėjome palikti, ir iš to, į kurį turėjome pereiti, atidarė liukus. Mes montavome išorinius ranktūrius ir vienas paskui kitą ėjome iš vieno laivo į kitą. Pasakoju visa tai labai apibendrintai. Iš tiesų perėjimo procedūrą sudarė šimtai operacijų ir ji truko keletą valandų.

– Kokia kosminė žinia Jums išliko pati brangiausia?
– Tikriausiai, žinia apie Jurijaus Gagarino skrydį. Man teko dalyvauti ruošiantis šiam skrydžiui. Ir, nepaisant to, kad vykdėme konkrečius darbus, pasąmonėje niekaip netilpo suvokimas, kad skrydis tikrai įvyks. Sumanymas atrodė per daug fantastiškas. Tik kai tai buvo padaryta, visos abejonės dingo, jų vietą užėmė suvokimas „Įvyko!“

– Ko neįmanoma pamiršti, pabuvus kosmose?
– Neįmanoma užmiršti to, kad dalyvavai ten. Neįmanoma užmiršti pakilimo momentų. Neįmanoma pamiršti, kaip Saulė dingsta už Žemės kas rytą ir kas vakarą. Neįmanoma užmiršti šiaurės pašvaistės. Neįmanoma užmiršti plazmos švytėjimo už iliuminatorių stiklo, kai grįždamas į Žemę aparatas įeina į atmosferą. Ir neįmanoma pamiršti Žemės kvapo, kuris užplūsta išlipus iš nusileidusio laivo.

– Nesvarumas – vis tik įdomus dalykas. Kaip vestibiuliarinis aparatas prie jo taikosi? Ar vienodai jaučia jį kosmonautai?
– Vestibiuliarinis aparatas – keistas dalykas. Medicininės kandidatų į kosmonautus apžiūros metu jis apkraunamas gana rimtai: žmonės supami sūpynėse, sukami, supami ir sukami tuo pat metu. Kartą teko stebėti, kaip tikrinamas lakūno vestibiuliarinis aparatas sukamojoje kėdėje. Ji sukosi tai į vieną, tai į kitą pusę. Lakūnas tuo metu turėjo nuolat lenktis ir išsitiesti. Netikėtai gydytojas nutraukė bandymą. Mačiau, kad vyro veidas visiškai išbalo, jį išpylė prakaitas. Kai jį išvedė, gydytojas man pasakė: jei mes nebūtume liovęsi, jis galėjo mirti. Iki to laiko niekada nebuvau net susimąstęs apie tai, kad tokia reakcija įmanoma.
Nesvarumo būklėje vestibiuliarinis aparatas į greitėjimą reaguoja daug stipriau, nei įprastomis sąlygomis. Pirmasis tai patyrė J. Gagarinas. Grįžęs į Žemę jis pasakė kolegoms: „Pasiruoškite įklotus“. Jis kalbėjo apie higieninius įklotus, dažniausiai naudojamus keleiviniuose lėktuvuose. Tuomet šią jo pastabą visi praleido pro ausis. Antras vienai parai skrido G. Titovas – jis taip pat patyrė visas vestibiuliarinio aparato išdaigas. Dėl to skrydis jam buvo sudėtingas. Būtent dėl to jis ir atsisakė toliau dalyvauti kosminiuose skrydžiuose. Nutikimų buvo ir vėliau. Vestibiuliarinis aparatas apie save primena nuolat.

– Jūs dirbote „Buran“ kosminėje programoje. Buvote už tai, kad „Buran“ skristų be ekipažo, automatiniu režimu. Kodėl? Ar šiandien priimtumėte tokį patį sprendimą?
– Taip, buvau tos nuomonės, kad pirmasis „Buran“ skrydis vyktų be piloto. Laivo valdymas buvo labai sudėtingas ir aš maniau, kad iš pradžių reikia sukurti bei patikrinti automatinę sistemą, sugebančią grąžinti laivą iš kosmoso ir nutupdyti jį ant žemės. Tik po to galima ruoštis skrydžiui su žmonėmis. Tikriausiai taip pat galvočiau ir šiandien.

– Papasakokite apie savo išradimus.
– Man pasisekė, kad patekau į kosminę pramonę. Beveik viskas, ką mes darėme, buvo daroma pirmą kartą. Aš kūriau kosminių laivų rankinio valdymo sistemas, tyrėme žmogaus galimybes valdyti laivą įvairiomis sąlygomis: su skafandru ir be jo, esant apkrovoms ir be jų, tose situacijose, kai kosmonautas bus krėsle, ir kuomet jam teks jį palikti... Sugalvodavome įvairius indikatorius, valdymo rankenėles; kūrėme logiką, pagal kurią laivo judėjimas turi priklausyti nuo valdymo rankenėlių judėjimo. Kai ką patentavome, turime autorinius liudijimus. Bet patentavimo procedūra trukdavo ilgai, todėl užsiimti tuo dažniausiai nesinorėjo.

– Kosminiai skrydžiai nustojo stebinti pasaulį. Kas bus ateityje? Kokie žmonijos tikslai kosmose?
– Sutinku su Jumis. Iš kosmoso mokslinės informacijos gauname mažiau nei norėtume. Tarptautinėse orbitinėse stotyse žmonės nuolat dirba daug metų, bet mes mažai žinome apie tai, ką naujo mokslas gauna iš jų darbo. Mes daugiau girdime apie tai, kokie moksliniai tikslai keliami į stotį siunčiamai eilinei ekspedicijai. Susidaro įspūdis, kad mokslo organizacijos nepasiruošusios pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias teikia kosminė stotis. Galbūt trūksta kosminių tyrimų finansavimo, galbūt yra kitų priežasčių. Bet tai nereiškia, kad reikia liautis skraidyti. Tiesiog skrydžiams reikia konkrečių tikslų. Reikia gerinti mokslo organizacijų ryšį su kosminės technikos kūrėjais.
Pakalbėkime apie tikslus. Jie tradiciškai pasidalijo į dvi kryptis: taikomuosius ir fundamentaliuosius. Taikomieji tikslai siekia naujų medžiagų ir technologijų, o fundamentalieji – visatos tyrinėjimo. Žmonėms visada buvo įdomu žinoti, kokiame pasaulyje jie gyvena, kokia jų vieta jame. Ir taip bus visada. Niekada apie tai žmonės nesužinos visko, bet pažinimo kelias yra be galo viliojantis.

Pašto ženklų su Aleksejumi Jelisejevu šaltinis: http://www.astronaut.ru/philo/text/036.htm

Kosmonautas Aleksejus Jelisejevas – lietuvių kilmės - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Vilma Jankienė, žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyr. redaktorė

Susisiekti su Aleksejumi Jelisejevu – lietuvių kilmės kosmonautu – paskatino Vilniuje lapkritį vykusi tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO. Mėnesį užtruko kontakto paieška. Gruodžio viduryje telefono ragelyje išgirdau jaunatvišką balsą, teko pasitikslinti, ar tikrai kalbu su 77 metų kosmonautu.

Mūsų pokalbis iš karto pakrypo į A. Jelisejevo lietuvišką kilmę. Aleksejaus tėvas buvo lietuvis Stanislovas Kuraitis, bet lemtis jam pakišo Sovietų Sąjungos „liaudies priešo“ likimą. Taip ir neteko mėgautis įprastu tėvo ir sūnaus gyvenimu. Po daugelio metų S. Kuraitis buvo reabilituotas, sukūrė kitą šeimą.

Pristatydama „kosminę“ Lietuvą paminėjau Rimantą Stankevičių, kurį Aleksejus pažinojo ir pavadino puikiu lakūnu bandytoju. Taip pat jam teko bendrauti, ruošiant pirmąjį sovietų ir amerikiečių skrydį į kosmosą, su astronautu Karol J. Bobko, kuris neseniai viešėjo Lietuvoje ir rado čia savo lietuviškos kilmės šaknis.

Aleksejus Jelisejevas gimė 1934 m. liepos 13 d. Žizdros mieste, Kalugos srityje, Rusijoje, kaip Aleksejus Kuraitis. 1950 metais teko pakeisti tėvo pavardę į motinos (Jelisejev). Instruktorius kosmonautas bandytojas numeris 15. Skrydžių į kosmosą skaičius – 3, jų trukmė – 8 paros 22 val. 22 min. 33 s. Vienas išėjimas į kosmoso erdvę, kurio trukmė 37 min. Apdovanotas dviem Sovietų Sąjungos didvyrio medaliais „Aukso Žvaigždė“ (1969), keturiais Lenino ordinais (1969 dukart, 1971, 1976), medaliu „Už šaunų darbą“ (1970). SSRS Valstybines premijos laureatas (1980). Apdovanotas Vokietijos Demokratines Respublikos didvyrio medaliu „Aukso Žvaigždė“, Bulgarijos Liaudies Respublikos didvyrio medaliu „Aukso Žvaigždė“ ir Georgijaus Dmitrovo ordinu. 5 išradimų autorius. Parašė knygą „Gyvenimas – lašas jūroje“ (1998).

Tėvo laiškas

Aleksejus Jelisejevas tėvo beveik nepamena. Motina Valentina Jelisejeva su vyru išsiskyrė, jam tapus „liaudies priešu“ ir pakeitė vaiko pavardę į savąją. S. Kuraitis gyvenimo pabaigoje parašė sūnui laišką, kuriame trumpai nupasakojo savo kelią: „Vaikystė, septynmetė mokykla, gamykla „Komjaunuolis“, kelialapis į darbo fakultetą, institutas, aspirantūra. Vėliau 22 metai išbraukti iš gyvenimo, ir vėl darbas institute, tik ne mokymo, bet tyrimų. Iš pradžių apsigyniau kandidato, o vėliau ir daktaro disertaciją. Laboratorijoje, kuriai vadovauju, buvo sukurta nauja pramonės sritis.“

A. Jelisejevui tėvo klausimas yra „sunkiausia dalis“: „Mano tėvą iš manęs atėmė, kai tik gimiau. Jis studijavo aspirantūroje, su motina gyveno aspirantų bendrabutyje. Netikėtai kambaryje pasirodė du civiliai apsirengę žmonės ir mano tėvą išsivedė. Tėvas buvo linksmo būdo, jis buvo įsitikinęs, kad tai nesusipratimas ir kad po poros valandų jis grįš. Bet negrįžo. Netikėtai jis tapo „liaudies priešu“, o mama – „liaudies priešo žmona“. Daugiau savo tėvo aš nemačiau. Tik trumpai buvome susitikę prie metro stoties, kai buvau paauglys. Bendrų šeimos nuotraukų neturiu.“

Aleksejaus Jelisejevo šeima
Tėvas – Kuraitis Stanislovas Adomo (1905–1978). 1935 metais nuteistas kaip „liaudies priešas“ už antitarybinę veiklą. Po 22 metų buvo reabilituotas, tačiau į šeimą nebegrįžo. Dirbo odos avalynės pramonės centrinio mokslinio tyrimų instituto laboratorijos viršininku Maskvoje.
Motina – Jelisejeva Valentina Ivanovna (gim. 1909 02 23), Fizinės chemijos instituto prie Mokslu Akademijos SSRS laboratorijos vedėja, technikos mokslų daktarė, profesorė, išradėja. Patėvis – Atovmian Vaginak Jefremovič, (1898–1957), dirbo Maskvos srities Setunio mieste Seregino vardo odos gamyklos vyriausiuoju inžinieriumi.
Brolis – Atovmian Artašes Vaginakobič, (1944–1989) Centrinio konstruktorių biuro „Luč” inžinierius, dirbo kosminių tyrimų institute prie SSRS mokslų akademijos. Žmona (išsiskyrė 1966 m.) – Špalikova Valentina Pavlovna, Centrinio mokslo tyrimų instituto automatikos ir hidraulikos vyr. inžinierė.
Duktė – Jelisejeva Jelena Aleksejevna, gim.1960 03 09, kino studijos dailininkė.
Antroji žmona – Komarova Larisa Ivanovna, gim. 1934 07 12, mokslinio gamybinio susivienijimo „Energija“ sektoriaus viršininkė.

Savo gyvenimą laiko įdomiu

Lietuvio pavardę nešiojęs kosmonautas gyvenime siekė būti šalia veržlių ir talentingų žmonių ir jam tai sekėsi. 1998 metais jis parašė atsiminimų knygą rusiškai „Gyvenimas – lašas jūroje“. Pratarmėje autorius pastebi, jog bet kokiomis aplinkybėmis išlieka didelių šansų padaryti savo gyvenimą įdomų. Jelisejevui pačiam teko laimė tapti ne tik kosmoso užkariavimo dalyviu, triskart nuskristi į kosmosą, bet ir mokyti jaunimą, liudyti partinės diktatūros perėjimo į demokratiją procesą. „Kuo daugiau žmogus žino apie kitų gyvenimą, tuo lengviau jam statyti savąjį. Būtent ši mintis mane paskatino pradėti rašyti. Aš laikau savo gyvenimą įdomiu.“

Šiuo metu A. Jelisejevas gyvena Maskvoje, dirba vokiečių kompanijoje „Festo“, kuri bendradarbiauja su Rusijos universitetais, dėsto Maskvos energetikos institute (technikos universitete), tačiau planuoja šį darbą baigti, nes jaučiasi „atitrūkęs nuo realios inžinerinės veiklos“.

Cenzūros pinklėse

Ankstesni žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad Pirmasis pasaulinis karas A. Jelisejevo (Kuraičio) senelius – Juzę ir Adomą Kuraičius – nubloškė į Riazanės guberniją. Ten gimė sūnus – būsimojo kosmonauto tėvas Stanislovas. Kai 1934 m. paslaptingai buvo nužudytas J. Stalino konkurentas S. Kirovas, Sovietų Sąjungoje pasipylė represijų banga. Buvo suimta ir daug lietuvių, „kėlusių ypatingą įtarimą“ (ryšiai su Lietuva, užsieniu). Stanislovą Kuraitį išsiuntė į lagerį.
1999 metais „Lietuvos žiniose“ (Nr. 194) Saliamonas Vaintraubas rašė: „Lietuvoje kosmonauto tėvo – Stanislovo Kuraičio pavardė ir toliau buvo tabu. Kai 1971 m. Maskvoje, Sokolnikų parke buvo surengta pasaulinė avalynės ir odos pramonės paroda, ties vieno išradimo aprašymu aptikau autoriaus S. Kuraičio pavardę. „Vakarinėse naujienose“ išspausdintame reportaže apie šią parodą lietuvio išradėjo pavardės neliko. „Taip liepta“, – aiškino man redaktorius. Su tokia cenzūra dar kartą susidūriau Vilniuje per čia vykusią SSRS odos technologijos mokslinę konferenciją. Vieną pagrindinių pranešimų skaitė prof. S. Kuraitis. Glavlitas (cenzūros įstaiga) vėl iš informacijos išbraukė jo pavardę. Būkštauta, kad išgirdę Maskvoje gyvenančio lietuvio mokslininko pavardę žurnalistai puls šį žmogų kamantinėti – tada galėjo atkapstyti tiesą ir apie jo sūnų kosmonautą.“

A.Jelisejevo skrydžiai į kosmosą
Pirmas. 1969 m. sausio 15–17 d. kaip borto inžinierius startavo drauge su B. Volynovu ir E. Chrunovu kosminiu laivu Sojuz-5, o nusileido su Sojuz-4 kartu su V. Šatalovu ir E. Chrunovu. Tada pirmą kartą pasaulyje buvo sujungti du pilotuojami kosminiai laivai, ekipažas perėjo iš vieno laivo į kitą per atvirą kosmosą. Šaukiniai: Baikal-2 (startas) ir Amur-2 (nusileidimas). Skrydis tęsėsi 1 parą 23 val. 45 min. ir 50 s.
Antras. 1969 m. spalio 13–18 d., pakilo su Sojuz-8 kartu su V. Šatalovu kaip borto inžinierius. Programa – trijų kosminių laivų grupinis skrydis. Kosminiame laive Sojuz-7 sugedus suartėjimo ir susijungimo sistemai „Adata“ plano igyvendinti nepavyko. Šaukinys: Granitas-2. Skrydžio trukmė 4 paros 22 val. 50 min. ir 49 s.
Trečias. 1971 m. balandžio 23–25 d. – su V. Šatalovu ir N. Rukavišnikovu kosminiu laivu Soyuz-10. Pirmą kartą pasaulyje buvo sujungtas kosminis laivas su orbitine stotimi „Saliut“. Tačiau sulužus kosminio laivo sujungiamajam mazgui, nepavyko užtikrinti hermetiško sujungimo. Perėjimas į orbitinę stotį buvo atšauktas, o skrydis nutrauktas. Šaukinys: Granitas-2. Skrydis tęsėsi 1 parą 23 val. 45 min. 54 s.

Laukite straipsnio tęsinio.

J. Ustinovo, S. Jemeljanovo nuotraukose Aleksejus Jelisejevas.

Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir intelektinės nuosavybės valdymas - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija organizavo seminarą „Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir intelektinės nuosavybės valdymas".

Seminare buvo aptartos klasterio kūrimo Lietuvoje galimybės ir intelektinės nuosavybės valdymo klausimas, diskutuota, ar Lietuvoje galima ir ar verta kurti kosmoso klasterį.

Klasterio kūrimo galimybėmis Lietuvoje pasidalino Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos instituto direktorius Robertas Jucevičius.

Mindaugas Kiškis, advokatų kontoros LAWIN advokatas, aptarė klasterio intelektinės nuosavybės valdymo aspektus.

Kviečiame susipažinti su seminaro pranešimais:

Seminaro programa

Daugiau informacijos:

Renata Vaicekauskaitė
Asociacija "Žinių ekonomikos forumas"
Komunikacijos vadovė
El. paštas renata@zef.lt
Tel. (8 5) 274 5420

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukose seminaro pranešėjai, dalyviai ir diskusijos dalyviai.

Kviečiame į seminarą „Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai“ - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija kviečia dalyvauti seminare „Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai“.

Seminaras įvyks kovo 27 d., antradienį, 14 val. Amberton Hotel (City salė, L. Stuokos-Gucevičiaus 1, Vilnius).

Seminaro tikslas – pristatyti pirmuosius Lietuvos pilotinius mažuosius palydovus ir pasidalinti mažųjų palydovų kūrimo patirtimi.

Seminaro programa

Registruotis galite iki kovo 26 d. el. paštu renata@zef.lt arba tel. (8 5) 274 5420.

Dalyvavimas nemokamas, dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau informacijos:

Renata Vaicekauskaitė
Asociacija "Žinių ekonomikos forumas"
Komunikacijos vadovė
El. paštas renata@zef.lt
Tel. (8 5) 274 5420

Kviečiame į seminarą „Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir intelektinės nuosavybės valdymas“ - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija kviečia dalyvauti seminare "Lietuvos kosmoso klasterio perspektyvos ir intelektinės nuosavybės valdymas".

Seminaras įvyks kovo 13 d., antradienį, 14 val. Amberton Hotel (City salė, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilnius).

Seminaro tikslas - aptarti klasterio kūrimo Lietuvoje galimybes ir intelektinės nuosavybės valdymo klausimus, padiskutuoti, ar Lietuvoje galima ir ar verta kurti kosmoso klasterį.

Registruotis galite iki kovo 12 d. el. paštu renata@zef.lt arba tel. (8 5) 274 5420.

Dalyvavimas nemokamas, dalyvių skaičius ribotas.

Seminaro programa

Daugiau informacijos:

Renata Vaicekauskaitė
Asociacija "Žinių ekonomikos forumas"
Komunikacijos vadovė
El. paštas renata@zef.lt
Tel. (8 5) 274 5420

Kosminės technologijos ir žemės ūkis – kas bendro? - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Renata Vaicekauskaitė, Žinių ekonomikos forumo komunikacijos projektų vadovė

Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminės technologijos asocijuojasi su neaprėpiamomis kosmoso platybėmis, kosminiais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdienybe. Tačiau šiandien kosmoso sektorius peržengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą.

Didžiausias kosminių technologijų indėlis jaučiamas telekomunikacijų, vietos nustatymo (palydovinės navigacijos), Žemės stebėjimo srityse (klimato kaita, gamtos išteklių stebėjimas ir analizė, vandens, miškų priežiūra). Galima net pastebėti, kad kosminės technologijos visiškai nusileido ant žemės. Taigi kas bendro tarp kosmoso ir žemės ūkio?

„Yra nemažai kosminių technologijų panaudojimo žemės ūkio sektoriuje galimybių. Tai geografinės pozicionavimo sistemos, detali žemėlapių ir palydovinių vaizdų analizė, kuri naudojama būsimo derliaus modeliavimui bei pasėlių racionaliam išdėstymui pagal dirvožemio savybes. Kosminės technologijos leidžia vystyti precizinį ūkininkavimą, kai, atsižvelgiant į pasėlių būklę, planuojamą derlingumą, piktžolių, kenkėjų ir ligų paplitimą, reljefą, sudaromi optimalaus pasėlių tręšimo ir apsaugos planai (labai derlingi pasėlių plotai tręšiami mažiau arba visai netręšiami, mažai derlingi – tręšiami daugiau)“, - pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius.
Svarbi kosminių technologijų teikiama galimybė – būsimo derliaus prognozė, kuri leidžia numatyti, koks bendras derlius bus surinktas šalyje ar visame pasaulyje, kokios gali būti produkcijos kainos, koks yra konkrečios vietovės derlingumas ir kaip geriau jį valdyti. Z. Dabkevičius atkreipia dėmesį, kad palydoviniai žemėlapiai gali būti naudojami dirvos drėgnumui ir melioracinių sistemų pažeidimui nustatyti, drenažo ir laistymo sistemų projektavimui bei statybai atsižvelgiant į sklypo vietą, kelių, upelių, griovių tinklą ir kitas sąlygas. Negalima pamiršti geografinių pozicionavimo sistemų panaudojimo miško produktyvumo ir būklės įvertinimui, stichinių nelaimių ir gaisrų stebėsenai bei prevencijai.

Z. Dabkevičius akcentuoja kosminių technologijų naudojimo žemės ūkyje naudą šaliai: galima stebėti pasėlių plotus, jų išsidėstymą ir ribas teritorijoje, kontroliuoti, ar laikomasi geros žemdirbystės praktikos, ar yra apleistų plotų. Jau keletą metą pasėlių būklės, derlingumo, dirvožemio drėgmės ir kokybės žemėlapiai leidžia koreguoti žemės ūkio technologijas, mažinti ne tik ūkininkavimo išlaidas, bet ir cheminių medžiagų naudojimą, aplinkos ir vandens šaltinių taršą.

Teikiamos ir planuojamos teikti paslaugos

„Remiantis geografinėmis pozicionavimo sistemomis gali būti kuriamos įvairios bandomųjų teritorijų duomenų bazės, kurios leistų rengti žemės ūkio teritorijų planavimo dokumentus. Naudojant skaitmenines technologijas jau parengti naujos klasifikacijos Lietuvos dirvožemių žemėlapiai Europos dirvožemių atlasui (Soil Atlas of Europe). Su Jungtinės Karalystės mokslininkais parengta metodika, kaip naudojant dirvožemio ir geologijos duomenis nustatyti pažeidžiamas (jautrias) gruntinių vandenų teršimui teritorijas. Taip pat jau gali būti rengiami sklypų išdėstymo žemėlapiai su dirvožemio vertinimo skalėmis, dirvožemio granuliometrine sudėtimi, melioracijos būkle, pH grupėmis, fosforo ir kalio kiekiais dirvožemyje bei žemės ūkio naudmenų vertės našumo balais“, - teigia Z. Dabkevičius.

Kosminių technologijų sprendimai jau diegiami žemės ūkio transporte. Zenonas pasakoja, kad dabar apie 5 proc. Lietuvoje parduodamų trešimo mašinų jau turi įdiegtas geografines pozicionavimo sistemas, kurios leidžia tiksliai nupurkšti pasėlius išvengiant perdengiamų (dubliuojamų) ar nupurkštų plotų. Taip pat pradėtos naudoti ir tiksliosios sėjamosios, kurios sėjos metu tiksliai suduria sėjamuosius rėžius ir kartu suformuoja technologines vėžes.

Z. Dabkevičius pamini, kad kol kas tik keletas ūkių nuimant derlių naudoja programas, kurios fiksuoja pasėlio derlingumą konkrečioje vietoje ir sudaro pasėlio derlingumo žemėlapį, kuris atspindi dirvožemio derlingumą ir panaudotų technologinių priemonių tikslingumą. Pagal šiuos žemėlapius kitais metais galima koreguoti ir planuoti derlių. Tačiau svarbu prisiminti, kad žmogus labai greitai pavargsta tiksliai sekdami GPS nurodymus, todėl reikalingi kvalifikuoti specialistai ir žemės ūkio mašinos, turinčios automatinį vairavimą.

Galimybės Lietuvoje ir pasaulyje

Pasauliniu mastu pastebimas didelis susidomėjimas, kuriami nauji gaminiai ir technologijos su integruotomis geografinėmis informacinėmis sistemomis, taip pat jau sukurtos mokymo naudotis GIS technologijomis programos ateinantiems dvidešimčiai metų.

Z. Dabkevičius apgailestauja, kad Lietuvoje šios technologijos kol kas tik pradeda plisti. Plėtrai trukdo keletas aspektų: geografinių informacinių sistemų įrengimai, programinė įranga ir žemės ūkio mašinų automatinės vairavimo sistemos sudaro papildomas išlaidas, kurios siekia nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių, ne visiems prieinama programinė įranga anglų kalba, taip pat dar nėra įsitikinta naujų technologijų nauda.

„Mūsų šalyje kol kas nekuriami visiškai nauji produktai. Geografinės informacinės sistemos suteikia galimybę sukurti produktus, kurie anksčiau buvo neįmanomi metodiniu požiūriu ar per brangūs bei reikalavo daug sąnaudų (pavyzdžiui, trimačio miško medžių ar augalo modelio sudarymas Li-DAR duomenų pagrindu). Taip pat galima paminėti dar vieną galimybę – vaizdų transformavimas (normalizuoto skirtumo augmenijos indekso skaičiavimas), kuris naudojamas stebėti augmenijos sąlygas žemynų ir pasauliniu mastais.

Lietuvos kosmoso sektoriaus galimybės

„Vargu, ar galėtume šiandien be kosminių programų įsivaizduoti palydovinių ryšių paslaugas, meteorologinį prognozavimą, pasaulinius interneto ir televizijos transliacijų tinklus, aplinkosauginį Žemės monitoringą bei kitas gyvybiškai svarbias veiklas. Matome kosminių technologijų panaudojimo perspektyvas net žemės ūkio sektoriuje. Plėtrą padėtų užtikrinti aktyvesnis programinės įrangos kūrimas, kosminių technologijų diegimas žemės ūkyje ir naudos įvertinimas, taip pat svarbus žemdirbių ir valstybinių institucijų susidomėjimas naujomis technologijomis bei šalies ir Europos Sąjungos parama“, - apie teigiamas Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvas kalbėjo Zenonas Dabkevičius.

R. PUDEŁKO ir kt. nuotraukos ( „Žemdirbystė – Agriculture", 2008). GPS kontrolės sistemos; Piktžolių intensyvumas kukurūzų laukuose pagal aeronuotraukas.

Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos - Nacionalinė Kosmoso Asociacija

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija vasario 22 d. organizavo seminarą „Lietuvos kosmoso sektoriaus perspektyvos: kosmoso mokslo ir technologijų baltoji knyga“.
Seminare buvo pristatytos Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros kryptys, priemonės, tikslinės grupės, vyko diskusija, kur link Lietuva turi eiti ir ką turėtų daryti, kad pasiektų proveržį kosmoso srityje.

Seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, kuris pasidžiaugė, kad kosmoso srityje vykdomos tokios iniciatyvos kaip tarptautinė kosmoso konferencija SEMWO, kurios metu Lietuva pristatoma pasauliui. Taip pat padrąsino, kad nors esame maža šalis, bet turime būti stiprūs, matyti perspektyvas, kad kosmoso technologijos Lietuvoje turi ateitį. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kokią naudą turėsime iš kosmoso technologijų.

Seminare patirtimi pasidalino Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, kuris apžvelgė pasaulinę kosmoso ekonomiką, Europos kosmoso politiką, Lietuvos perspektyvas Europos kosmoso agentūros veikloje, aptarė Lietuvos BVP ir eksporto struktūrą, galimus verslo modelius, kosmoso paslaugas ir jų pritaikymo sritis, reikalingus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Pristatydamas kosmoso sektoriaus plėtros kryptis, Vidmantas aptarė nemažai galimų krypčių: transporto, ryšių, informacijos, navigacijos, turizmo paslaugos, gyvybės palaikymo sistemos ir medicininė priežiūra, naudingos iškasenos.

Domantas Bručas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius, pristatė Lietuvos kompetencijas, tinkamas integravimui į kosmoso sektorių, akcentavo, kad būtina ieškoti specializuotų sferų produktų ir paslaugų vystymui.

Diskusijos dalyviai išsakė mintis dėl Lietuvos potencialo panaudojimo, kokius produktus ir paslaugas galime gaminti/teikti ir kaip galime sukurti nacionalinę ir tarptautinę marketingo sistemą. Mindaugas Dagys, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas, akcentavo, kad mūsų mokslininkai turi jungtis ir bendradarbiauti su pasaulio mokslininkais, kartu kurti naujausias technologijas.

Didelį potencialą ir galimybes turi kosminių technologijų panaudojimas žemės ūkio srityje. Zenonas Dabkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius, aptarė kosminių technologijų panaudojimą kuriant geografines pozicionavimo sistemas, vertinant žemėnaudų ir pasėlių plotų bei pasėlių kokybę, gaminant maistą ir maisto papildus bei perdirbant atliekas kosminiuose laivuose.

Lazerinių technologijų įmonės „Altechna“ Valdybos pirmininkas Gintas Šlekys akcentavo, kad norint pasiekti proveržį, būtina bendradarbiauti, sukoordinuoti ir sujungti tą potencialą, kurį turime, ieškoti to, ko reikia rinkoms ir patenkinti rinkos poreikius. Svarbu palaikyti mūsų šalies siekį vystyti kosmoso technologijas.

Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis teigė, kad reikia pradėti nuo žinių ir jų paieškos, nuo to, ar jų yra Lietuvoje, ar galime jas parduoti ir iš jų sukurti naujų. Plėtros kryptys, kurias apžvelgė Saulius, tai – informatika, dirbtinė biologija, naujos kartos ryšiai, naujos (smart), adaptuotos ir pritaikytos medžiagos, televizija ir internetas iš kosmoso, oro sistemos, bepiločiai skraidantys aparatai, technologijų miniatiūrizavimas. Saulius pabrėžė, kad tikrai turime potencialo, turime mokslininkų, daug pasiekusių įvairiose mokslų srityse, ir galima panaudoti jų sukurtus mokslo rezultatus kosmoso srityje.

Kviečiame susipažinti su seminaro pranešimais:

• Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros kryptys 2014-2018. Baltoji knyga. Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius;
• Kosmoso plėtros įgyvendinimo priemonės ir tikslinės grupės. Domantas Bručas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius;
• Galimos kosminės ir erdvinės technologijos žemės ūkyje. Zenonas Dabkevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius;
• Pamąstymai apie kosmoso technologijų rinką ir eksportą. Saulius Lapienis, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai.

Seminaro programa

Daugiau informacijos:
Renata Vaicekauskaitė
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas"
Komunikacijos vadovė
El. paštas renata@zef.lt
Tel. (8 5) 274 5420

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukos. Seminaro pranešėjai ir dalyviai, diskusijos dalyviai.