Kosmoso veiklų perspektyvos – svarbiausia tikėti savo jėgomis

Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius

Vaikštant po didžiulius angarus, kuriuose buvo montuojamos milžiniškos „Saturn“ raketos Apollo programų skrydžiams į Mėnulį, ir kurie po to ilgą laiko tarnavo erdvėlaiviui gabenant krovinius į Tarptautinę kosminę stotį, apima keistas nostalgijos jausmas. Šiuo metu čia tuščia. Viename iš cechų vienišas daugkartinio panaudojimo erdvėlaivių „Atlantis“ ruošiamas paskutinei savo kelionei – į šalia esantį muziejų. Numatyta keliais tūstančiais sumažinti NASA darbuotojų skaičių, ir pusę iš jų sudarys Kenedžio kosmoso centro specialistai. Po 2009 metų ekonominės krizės daugelis NASA programų buvo žymiai apkarpytos, o 2011-aisiais oficialiai uždaryta daugkartinio erdvėlaivio „Shuttle“ programa.

Atsisakė žmonių skrydžių
Daugiau veiklos matyti tik tarptautinės kosmoso stoties aptarnavimo cechuose, kur ruošiami moduliai naujoms misijoms. Tačiau ir čia yra didelių permainų. Didžiausia pasaulyje, JAV aeronautikos administracija, jau 2008 metais faktiškai atsisakė naujų, žmonių skrydžiams skirtų erdvėlaivių kūrimo ir apsiribojo tik kosmoso mokslo tyrimo ir planetų robotų misijų programomis. 2011 metais užbaigusi daugkartinio kosminio erdvėlaivio „Space Shuttle“ eksploataciją, NASA šiuo metu nebeturi žmonių transportui tinkamų erdvėlaivių.

Artimiausi NASA planai
2012–2013 metais NASA planuoja tik ketvertą skrydžių iš Džono Kenedžio skrydžių centro (KSC) Cape Canaveral. Tai „Space X“ komercinio kosminio laivo „Falcon 9“ ir „Dragon“ kapsulės, „Radiation Belt Storm Probes“ (RBSP) zondo ir palydovų „Tracking and Data Relay Satellite-K“ (TDRS-K) bei „Landsat Data Continuity Mission“ (LDCM) startai. Dar numatyti du „Orbital Sciences Corporation“ komercinės programos skrydžiai su „Taurus II“ raketomis ir pora mokslinių misijų (Nuclear Spectroscopic Telescope Array (NuSTAR) ir Interface Region Imaging Spectrograph (IRIS)) iš kitų JAV kosmodromų. Tuo tarpu iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane su Rusijos raketomis 2012–2013 metais NASA planuoja net 11 skrydžių, skirtų Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimui.

Rusijos nesėkmių grandinė
2011 m. gruodžio 21 d. Rusijos „Sojuz TMA-03M“ erdvėlaivis nugabeno naują įgulą – JAV astronautą Donald Pettit, Rusijos kosmonautą Oleg Kononenko ir Olandijos astronautą Andre Kuipers – į tarptautinę kosminę stotį. Po dviejų su puse valandų naujoji įgula susitiko su NASA astronautu Dan Burbank ir rusais Anton Škaplerov and Anatolij Ivanišin, atvykusiais į stotį lapkričio mėnesį. Šeši įgulos nariai dirbs tarptautinėje kosmoso stotyje iki 2012 m. kovo mėnesio. Tai padidino susilpnėjusį pasitikėjimą Rusijos „Sojuz“ sistemų saugumu po nepilotuojamo laivo „Progress“ katastrofos 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau tik praėjus porai dienų, gruodžio 23 d. nukrito kita „Sojuz“ raketos versija, gabenusi palydovą „Meridian“. Tai 2011 metų Rusijos nesėkmių grandinė, prie kurios prisidėjo ir ryšio praradimas su Marso erdvelaiviu „Fobos grunt“.

Kinijos taikinys – Mėnulis
2003 metais Kinija tapo trečia šalimi po Rusijos ir JAV, išskraidinusi žmogų į kosmosą. 2011 m. lapkritį sėkmingai įvykdytas automatizuotas kosminio laivo „Shenzhou-8“, iškelto iš Gobio dykumoje (Kinijos šiaurės vakarinėje dalyje) esančio kosmodromo, susijungimas su kosminės laboratorijos moduliu „Tiangong-1“. 2012 metais Kinija planuoja atlikti dar dvi susijungimo kosmose misijas, iš kurių bent viena bus pilotuojama. Kinijos vyriausybės parengtame plane nurodoma, kad galutinis valstybės tikslas – žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje. Žmonių skraidinimo į orbitą estafetę Amerikos Valstijose perima komercinės struktūros, planuojančios šią užduotį atlikti už 3-5 kartus mažesnę sumą, nei tai atlikdavo NASA, ir įtraukdamos 10 kartų mažiau žmonių.

Kuriamos komercinių skrydžių technologijos
NASA pasirašė jau beveik dešimtį sutarčių dėl techninio bendradarbiavimo ir komercinių skrydžių (Commercial Orbital Transportation (COTS)) technologijų kūrimo. Tai – „Paypal“ įkūrėjo Ellon Musk, kompanijos „SpaceX“ savininko Jeff Bezos valdoma kompanija „Blue Origin“. Falcon 9 su grįžtančia kapsule „Dragon“, Sierra Nevada (SNC) raketoplanas „Dream chaser“, Orbital Sciences raketa „Antares/ Taurus II“ su kapsule „Cygnus“, Boeing erdvėlaivis CST 100, žmonių gabenimui skirta raketos „Atlas V“ versija, ATK„ Aerospace Systems“ ir naujoji „Excalibur Almaz Inc.“.

Šiuo metu vyksta privačių JAV kompanijų varžybos ir Barako Obamos administracijos kova su JAV kongresu dėl 18,7 milijardo JAV dolerių NASA biudžeto. Kongresas nori, kad NASA iki 2016 metų pagamintų naująją sunkiąją raketą, panašią į „Saturn V“, kuri skraidino astronautus į Mėnulį. NASA norėtų, kad nuo 2012 m. tam būtų skiriama po 1 milijardą JAV dolerių. Tačiau biudžeto deficitas gali žymiai pakoreguoti šiuos planus. Konservatoriai net įsteigė Arbatėlės kosmose platformą (Tea Space Party), kuri teigia, kad NASA užduotis – koncentruotis į mokslinius tyrimus ir naująsias technologijas, o kosmoso transporto į orbitinę stotį problemą žymiai efektyviau galėtų išspręsti privačios kompanijos. Šiai minčiai jau pritaria ir demokratai.

Konkurencija su NASA
Daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Shuttle“ kaštai yra vertinami nuo 450 milijonų iki 1,5 miljardo JAV dolerių. Elon Musk kompanijos „SpaceX“ raketos Falcon 9 kainuoja tik 60 milijonų dolerių. Kompanija šiuo metu kuria ir sunkiąją raketą nešėją, ir planuoja per 20 metų pasiekti Marsą. Elon Musk mano, kad 1 kg nugabenimo į Marsą kaina sieks 100–200 JAV dolerių, o žmogaus skrydžio į Marsą misija kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių. Šie kaštai yra kelis kartus mažesni nei planuotas NASA biudžetas. Kompanija „Space X“ jau dabar sėkmingai uždirba pinigus: 2011 metais ji pasirašė 492 milijonų JAV dolerių kontraktą dėl „Iridium“ palydovų iškėlimo ir turi 1,6 milijardo JAV dolerių kontraktą dėl tarptautinės kosminės stoties aptarnavimui. Kitais metais „SpaceX“ planuoja pirmąjį susijungimą su kosmine stotimi. Jos artimiausias konkurentas, ilgametis NASA partneris „Lockheed Martin“, tokią galimybę numato ne anksčiau kaip 2013 metais.

Konstruojamos naujos sistemos
Per ateinančius du tris metus numatyti ir kitų komercinių įmonių pilotuojami skrydžiai į kelių šimtų kilometrų žemės orbitą. Atsiranda naujų aljansų, pavyzdžiui: „Virgin Galactic Space Ship“ legendinis konstruktorius Burtas Rutanas kartu su Paul G. Allen‘s įkūrė naują kompaniją „Stratolaunch Systems“, kuri kurs naują mobilią orbitinę paleidimo sistemą, susidedančią iš didžiausio kada nors skridusio lėktuvo nešėjo, konstruojamo „Scaled Composites“, ir daugiapakopio raketinio greitintuvo, konstruojamo Elon Musk „Space Exploration Technologies“.

Verta tikėti savo jėgomis
Stebint tokią dinamišką ir drąsią Amerikos kosmoso verslininkų antreprenerių, kurių daugelis pradėjo savo veiklą tikrąja ta žodžio prasme Mohavės dykumos garažuose, veiklą, norėtųsi padrąsinti ir pakviesti daugiau gabių Lietuvos inžinierių ir verslininkų patikėti savo jėgomis ir nebijoti ambicingų projektų. Tai galėtų būti pavyzdžiu ir Lietuvos politikams, kaip strateginių aukštųjų technologijų kūrimo sferos liberalizavimas ir komercializavimas skatina privačių verslų vystymąsi ir kelis kartus padidina mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo efektyvumą.
Kosmosas – tik simbolis, iš tikrųjų svarbiausia išmokti nugalėti pačius save.

Straipsnis buvo spausdintas žurnale „Aviacijos pasaulis“, Nr. 12.

Kompanijos „Spacex" nuotraukoje raketa „Falcon 9";
Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukoje Vidmantas Tomkus.