Lietuviškas palydovas pakeliui į kosmosą

Balsas.lt Vilniuje vykusios tarptautinės kosmoso konferencijos „Space Economy in the Multipolar World, 2011“ metu kalbino Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorių dr. Domantą Bručą ir teiravosi apie kuriamo palydovo reikalus:

– Kada kilo idėja imtis tikro „lietuviško“ palydovo?
– Gal prieš metus ar pusantrų, kai pradėta galvoti apie kosminės veiklos plėtojimą, buvo išsakytas sumanymas iš pradžių pasigaminti Lietuvoje nanopalydovą. Tai nedidelis, nuo 1 iki 10 kg masės palydovas, kuris gali būti palyginti nesudėtingai sukonstruotas ir gana nesunkiai paleistas. Dabar nanopalydovai yra gana populiarūs.
Žinoma, sukonstruoti nanopalydovą yra vienas dalykas, o jį paleisti į kosmosą – visai kitas. Iškėlimas į orbitą – žymiai sunkesnė užduotis. Reikia apsispręsti, su kieno raketa nešėja leisti, kiek tai kainuos, nes iškėlimo kainos yra gana didelės. Pasigaminti nanopalydovą pigiau nei jį paleisti.

– Kaip atrodytų pirmasis lietuviškas nanopalydovas?
– Kadangi viskas priklauso nuo pasirinktos raketos nešėjos, būtina atsižvelgti į specifinius reikalavimus. Mes iš pat pradžių galvojome apie palydovą su nusileidimo kapsule, kurią būtų galima grąžinti į Žemę. Tačiau kol kas neaišku, ar galėsime tai įgyvendinti, nes labai sunku gauti leidimą iškelti į orbitą ir stabdymo įrangą, aktyvų raketinį variklį. Jei dalyvausime „QB50“ projekte, tai greičiausiai turėsime vien tik nuleidžiamąją kapsulę be raketinio variklio. Ji tiesiog savaime kris žemyn, o mes turėsime nustatyti jos padėtį ir galimą kritimo vietą. Kadangi nanopalydovai skrieja labai žema orbita, apie 200 su trupučiu kilometrų, po kokio mėnesio ar vėliau jie vėl sugrįš į atmosferą.

– Taigi, tą kapsulę būtų įmanoma nuleisti ir Lietuvos teritorijoje?
– Bijau, kad ne. Lietuva labai maža, į ją labai sunku pataikyti. Manau, kad greičiausiai kapsulė tokiu atveju būtų nuleista į Atlanto vandenyną.

– Kas gamintų palydovą?
– Kai žinosime, su kokia raketa nešėja jis bus keliamas, galėsime pradėti gamybą. Nuspręsta, kad nanopalydovas bus gaminamas Lietuvoje. Norime įgyti ir patirties, ir apmokyti žmones, ir sumažinti gamybos kaštus.

– Kaip toks projektas atrodo finansine prasme?
– Paties paprasčiausio nanopalydovo gamyba kainuotų apie 50 tūkst. litų, galbūt ir mažiau. Bet sudėtingo, daugiau galimybių turinčio palydovo kaina iš karto kyla iki 100 – 300 tūkst. litų. Tačiau tai tikrai nekainuos milijonų. Iškėlimas į orbitą žymiai brangesnis: 1 kg kaina siekia nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Šiuo metu visame pasaulyje aktyviai dirbama kuriant nanopalydovams skirtas raketas, bet iki šiol dar nė viena nėra sukurta. Jos turėtų atsirasti po 2 – 3 metų.

– Kokiame etape šiuo metu yra lietuviško palydovo kūrimo darbai?
– Darbai jau vyksta, dalies komponentų laboratoriniai pavyzdžiai jau pagaminti. Tolimesni darbai priklausys nuo derybų su partneriais ir jų techninių reikalavimų.

Visą Balsas.lt interviu su dr. Domantu Bruču galite skaityti čia.

Lietuvos kosmoso asociacijos nuotraukoje dr. Domantas Bručas.